Kelionė į mirusį Černobylio miestą

Vieni per atostogas renkasi gulėti prie saulėtos jūros, kiti – galbūt pasivaikščiojimus po kalnus ar naujų šalių pažinimą, bet yra ir tokių, kurie nesibaimindami radiacijos vyksta aplankyti vienos didžiausių XX a. katastrofų vietos – Černobylio.

Gamtininkas tapo gidu

1986 m. balandžio pabaigoje Ukrainoje įvyko didžiausia pasaulyje atominės elektrinės katastrofa: sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis reaktorius. Po sprogimo į aplinką pasklido radioaktyvios medžiagos. Elektrinės darbuotojai mirė nuo apsinuodijimo radiacija. Visa Černobylio zona buvo evakuota.

Šiandien Černobylio zonoje niekas negyvena, išskyrus ten dirbančius mokslininkus. Zona saugoma nuo smalsuolių, išskyrus tuos, kurie čia atvažiuoja kartu su organizuojamomis ekskursijomis.

Daumantas Liekis – biospeleologijos ir entomologijos sritis tiriantis gamtininkas bei gamtos žurnalistas, vienas iš tų, kurie organizuoja ekskursijas į Černobylio zoną.

"Prieš ketverius ar trejus metus aš atlikau bestuburių apskaitą Černobylio perimetre. Vėliau susibičiuliavau su vietos darbuotojais, pradėjome iš Lietuvos vežti į ekskursijas norinčius žmones. Taip viskas ir prasidėjo", – pasakojo D.Liekis.

Į ekskursijas gali vykti visi norintys. Jos dažniausiai užtrunka keturias dienas: dvi skirtos kelionei ir dvi – ekskursijai po Černobylį. D.Liekis teigė, kad susidomėjimas kelionėmis labai didelis.

"Autobusuose būna nuo 20 iki 40 žmonių vien iš Lietuvos. Aš dar lydžiu grupes iš Jungtinių Valstijų, atvykstančias į Kijevą. Kontrolės postus kertame nuo 20 iki 60 žmonių. Visus pervežu pirmyn ir atgal, – sakė D.Liekis. – Tai rodo, kad žmonėms tai vis dar yra įdomu."

Nakvynė kareivinėse

Iki Kijevo keliaujama autobusu. Iš ten ekskursijos dalyvius pasiima specialus autobusas iš Černobylio, kuris ir perveža per kontrolės postą. "Ten jau yra tokios vietos, kurios labiau užterštos radiacija, ir su savo transportu nesaugu važiuoti", – aiškino D.Liekis.

Atvykus lankomos įvairios vietos. "Visą dieną lankome tuos objektus, kuriuos nori pažiūrėti žmonės, nuo Pripetės iki radiolokacinių antenų, tada pernakvojame ir kitą dieną tęsiame lankymą, o vakare išvykstame iš zonos", – pasakojo D.Liekis.

Ekskursijos dalyviai nakvoja Černobylio zonoje esančiose kareivinėse. Kitą dieną toliau tęsiama objektų apžiūra, o vakare ekskursija išvažiuoja iš Černobylio.

Įprastas dalykas

D.Liekis teigė, kad Lietuvoje kai kurie žmonės į tokias ekskursijas žiūri labai priešiškai, o Ukrainoje jos yra visiškai normalus reiškinys.

"Jie dažnai išduoda turistinius leidimus įvažiuoti. Skirtumas tik tas, kad man yra pavykę išsiderėti sąlygas įvažiuoti su nakvyne. Kol kas jokios kitos agentūros neturi galimybės ten nakvoti, – sakė D.Liekis – Ko gero, taip yra todėl, kad tos kitos agentūros turi kalbos barjerą bendraudamos su ukrainiečiais. Randant su jais bendrą kalbą, galima ir dėl to susitarti. Tai legalu. Tai yra organizuojama."

"Manau, kad jeigu žmogus jau nusprendė ten vykti, jis dėl to jaučiasi ramus. Nors, žinoma, įtampa yra, būna, kad žmonės kelionėje nerimauja ir klausinėja, kaip nuo radiacijos apsisaugoti, – sakė jis. – Aš laikausi tokio požiūrio, kad jei labai bijai, neverta ten važiuoti, užtenka pažiūrėti filmų."

Pajuto katastrofos mastą

Organizacijos "Versli Lietuva" socialinės medijos projektų vadovė Gintarė Micevičiūtė prieš porą metų pati apsilankė ukrainiečių organizuojamoje ekskursijoje į Černobylį.

"Aš stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę pamatyti ką nors neįprasto. Tuo metu buvau Ukrainoje ir negalėjau praleisti progos nuvažiuoti į tokią ekskursiją", – sakė mergina.

Ji tvirtino, kad būdama Černobylyje jautėsi šiek tiek nejaukiai. "Šiaip labai keistas jausmas buvo ten pasivaikščiojus. Justi, kad tu esi pavojaus zonoje ir kad ten kažkada yra įvykusi katastrofa", – atsiminimais dalijosi G.Micevičiūtė.

Ji pasakojo, kad pasivaikščiojimas po Pripetę ir Černobylį paliko labai didelį įspūdį, bet kartu buvo keista ten vaikščioti.

"Aš nesupratau, ar ten yra miestas miške, ar miškas mieste. Įdomus jausmas, – kalbėjo mergina. – Bet, iš kitos pusės, susidarė įspūdis, kad viskas ten yra paslėptai pritaikyta turistams."

G.Micevičiūtė pasakojo, kad ekskursija, vedama gido, aplankė svarbiausias vietas: sprogusį reaktorių, Pripetės miesto ligoninę, mokyklą, viešbutį, atrakcionų parką ir baseiną.

"Visi pastatai apaugę medžiais. Ten labai suvešėjusi visa augmenija. Labai dideliais žiedais gėlės ir labai žaliais lapais visi kiti augalai. Yra primėtyta visokių daiktų, kurie skleidžia radiaciją, atrodo viskas gana autentiškai, – prisiminė G.Micevičiūtė. – Bet tuo pat metu kyla abejonių dėl tos autentikos. Pavyzdžiui, įeini į mokyklą, klasėje stovi suolai, ant tų suolų atverstos tvarkingai knygos, ligoninėje tvarkingai surikiuoti kokie nors buteliukai, švirkštai operacinėje, atrakcionų parke apžvalgos rate įsodintas meškutis, tarsi vaiko paliktas, viešbutyje primėtyta tuščių gėrimų butelių ir cigarečių pakelių, kurie yra tikrai ne iš tų laikų, kada įvyko katastrofa. Gana netikroviškai atrodo viskas. Todėl kyla klausimas, ar nėra visa tai specialiai paruošta turistams, kurie galėtų padaryti gerų ir gražių nuotraukų."

Mirtino pavojaus neįžvelgė

Iš dalies G.Micevičiūtė sutinka su tvirtinančiais, kad į Černobylį važiuoti nevertėtų ir tai nėra ekskursijoms tinkama vieta.

"Jeigu saugai savo sveikatą, nėra ko kišti nosies į tokias vietas, – sakė G.Micevičiūtė. – Bet lygiai taip pat pavojinga būtų į avarinės būklės pastatą įlįsti. Ten tau irgi gali kas nors užkristi ant galvos. Pavojų kasdieniame gyvenime labai daug tyko. Kiekvienas žmogus pasirenka, kiek jis yra linkęs rizikuoti, kiek jis yra atsakingas ir kiek jis prisiima tą riziką. Tiesiog nemanau, kad ten gali grėsti mirtinas pavojus, jeigu tu sveikai elgiesi: nelendi į patį reaktorių ar nepuoli valgyti žolių, augančių Pripetėje, voliotis po samanas. Reikia sveiku protu vertinti kiekvieną veiksmą."

Mergina taip pat prisiminė, kad Černobylyje įkandus uodui buvo šiek tiek neramu. "Pradedi mąstyti, kad gal čia tikrai koks nors radioaktyvus uodas įkando, nors taip nėra ir ten jokio pavojaus sveikatai nėra vaikščiojant", – sakė ji.

Jau nusprendusi važiuoti į ekskursiją G.Micevičiūtė nesijaudino dėl galimo poveikio sveikatai. "Aš manau, kad jeigu ten būtų koks nors pavojus, tikrai niekas neįleistų šitiek turistų ir nebūtų organizuojamos ekskursijos – sakė G.Micevičiūtė. – Tuo labiau kad mus tikrino. Mes turėjome įeidami ir išeidami praeiti pro radiacijos lygį nustatančius vartus. Nebuvo mūsų radiacijos lygis padidėjęs ir tikrai nekėlė jokio pavojaus sveikatai."