Didžiausia pasaulyje sausumos transporto priemonė

Šiandien Jums pristatome didžiausią kada nors pasaulyje sukurtą sausumos transporto priemonę. „Bagger 288“ pavadinimu žinomas didžiulis ekskavatorius šimtus kartų didesnis už tradicinius vilkikus ar kitas mums labiau įprastas transporto priemones. Šis monstras buvo pagamintas 1978 m. ir iki šiol jo nepralenkė niekas.

„Bagger 288“ sukūrė vokiečių kompanija „Krupp“. Ekskavatorius buvo skirtas kitai tos pačios šalies kompanijai „Rheinbraun“, kuri užsiima energetika ir kasyklų eksploatavimu. Ši transporto priemonė sveria 13 500 t.

Ekskavatorius sukurtas kasyklų darbui. Jo našumas yra 240 tūkst. t. anglies arba tiek pat kubinių metrų žemės per dieną. Per vieną dieną šiuo ekskavatoriumi iškastos anglies užtenka 2 400 standartinių vagonų.

Ekskavatoriaus ilgis yra 220 m. ir 96 m. aukščio. Ši transporto priemonė yra varoma elektra. Tam tikslui reikia 16,56 megavatų srovės. Jo greitis siekia nuo 2 iki 10 m. per minutę (0,1 – 0,6 km/h.). Pagrindinės sekcijos ašis yra 46 m. pločio ir ji sumontuota ant trijų eilių vikšrų, kuri kiekviena turi po keturis tokius mazgus. Kiekvienas vikšras yra 3,8 m. pločio.

Nepaisant didelės ekskavatoriaus masės, dėl didelio vikšrų kiekio, žemę jis slegia pakankamai nestipriai (17,1 N/cm2). Iš esmės jis gali judėti gruntu, žvyru ar net žole, nepalikdamas rimtesnių pastebimų didelės masės transporto priemonėms būdingų vėžių.

Minimalus apsisukimo spindulys yra apie 100 m. Taip pat „Bagger 288“ gali įveikti įkalnes ar nuokalnes kurių statumas maždaug 5 proc.

Ekskavatoriaus kasimo mechanizmas yra 21,6 m. pločio ir turi 18 kaušų, kurių kiekvienas yra 6,6 kubinių metrų dydžio.

2001 m. metų vasarį, kuomet ekskavatorius baigė savo darbus Tagebau Hambach kasykloje, jį teko transportuoti į šalia esančią Tagebau Garzweeler kasyklą. Buvo paskaičiuota, kad finansiškai naudingiau yra transportuoti visą ekskavatorių, nei išrinkti jį dalimis ar sekcijomis. 22 km. kelionė truko tris savaites.

Jos metu buvo kirstas autobanas, geležinkelių linijos, jau nekalbant apie tipinius krašto kelius. Įdomus buvo ir Erfto upės kirtimas. Į upę buvo sudėta daugybė plieninių vamzdžių, leidžiančių pratekėti vandeniui, o ant jų supiltas smėlis, akmenys ir žvyras, kuris suformavo lygų kelią. Įvairiose vietose, pro kurias teko važiuoti šiam monstrui, buvo specialiai paruošiamas dangos paviršius. Visa pergabenimo operacija su pasiruošimo darbais kainavo apie 15 mln. Vokietijos markių.