Cheminės bombos – pasaulio vandenyse

Pasaulio vandenyse palaidoti šimtai tonų cheminio ginklo – net tik Baltijos jūroje, apie ką žinome geriausiai, bet ir kitose vietose.

Pavojus prie Italijos

Visoje Europoje nuo Baltijos jūros iki Didžiosios Britanijos ir Italijos į jūrą įvairiose vietose buvo suversti šimtai tūkstančių tonų cheminių ginklų iš Vokietijos sandėlių.

Prie Italijos Bario uosto 1943 metais po oro antpuolio buvo nuskandintas JAV karo laivas „John Harli“. Jame buvusios dujos pasklido po miestą, apnuodyti tūkstančiai žmonių. Dėl to JAV kaltino vokiečius. Tik 1946 metais buvo pripažinta, kad laivas  atplukdė cheminį ginklą, kurį buvo planuojama panaudoti Italijoje.

Iki šiol įlankoje prie Bario uosto paskandintuose laivuose yra cheminio ginklo liekanų. Ir tai yra arčiausiai gyvenamųjų rajonų išlikęs cheminis ginklas. Užfiksuota keletas atvejų, kai Adrijos jūroje žvejai sugavo nuo cheminio ginklo apsinuodijusių žuvų. Jų vartojimas turėjo pasekmių ir žmonėms.

Britų ir belgų „žaisliukai“

Baigiantis II pasauliniam karui Didžioji Britanija turėjo 122 tūkst. 508 tonas cheminių ginklų. Šie ginklai buvo laidojami giliausioje Airijos jūros dalyje tarp Šiaurės Airijos ir Škotijos. Ilgą laiką Didžiosios Britanijos valdžia slėpė faktą apie cheminio ginklo laidojimus Airijos jūroje. Apie tai viešai prabilta tik 2003 metais. Valdžia tikino, kad giliai jūroje gulintys ginklai nekelia pavojaus. Nors jau buvo ne vienas atvejis, kai jūra netgi ir iš giliausios vietos išplukdo į pakrantę statines su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. 

Šiaurės jūros baseine pavojingų ginklų laidojimo vietų yra ir ties Belgijos krantais. Čia ginklai buvo laidojami dar nuo I pasaulinio karo – nuo 1919 metų.

Dugne – net vandenilinė bomba

JAV Ramiąjame vandenyne netoli Australijos Brisbeno miesto palaidojo 130 mln. tonų cheminio ginklo. Iš jų apie 40 tūkst. raketų ir bombų su garstyčių dujomis.

Ties JAV krantais prie Džordžijos valstijų  jūros dugne guli ir nuskendusi pirmoji pasaulyje vandenilinė bomba. Ji nukrito ir nuskendo 1952 metais kartu su šią bombą skraidinusiu JAV naikintuvu. Buvo pasirodę pranešimų, kad vandenilinė bomba, oficialiai vadinama „MAR 15“ rasta. Tačiau JAV kariškiai šią informaciją paneigė. Neva vieta, kur įtariama nukritus lėktuvą su bomba yra labai „minkšta“ ir jūros dumblas amžiams ją paslėpė.

Buvusi Tarybų sąjunga Baltijos, Karos ir Japonijos jūrose išmėtė daugiau kaip 500 tonų cheminių ginklų.

Cheminių ginklų laidojimo vietos ne tik Baltijos jūroje ir prie Europos krantų, bet ir kituose regionuose. Aiškėja faktų, kad karo metais tūkstančiai tonų cheminių ginklų buvo pagaminta ir Kanadoje. Šioje šalyje buvo sukurta viena stipriausių karo metų cheminio ginklo laboratorijų.

Po karo pagaminti cheminiai ginklai 1946 metais palaidoti prie Naujosios Škotijos krantų. Cheminiai ginklai, pagrinde garstyčių dujos, buvo pildomos į statines po 170 kilogramų.