Austrijoje įvestas burkų draudimas kelia sąmyšį tarp ryklių

„Įstatymas yra naujas, taigi, natūralu, kad būna tam tikrų neaiškių situacijų ir pilkųjų zonų, kurias reikia panaikinti“, – visuomeniniam radijui sakė Vienos policijos atstovas Manfredas Reinthaleris (Manfredas Reintaleris). „Be to, nėra jokio teisinio precedento“, – konstatavo jis.

Naujasis draudimas, panašus į keliose kitose Europos Sąjungos šalyse įvestus veidą dengiančių galvos apdangalų suvaržymus, Austrijoje įsigaliojo spalio 1-ąją. Už naujo potvarkio pažeidimą numatyta iki 150 eurų siekianti bauda.

Tačiau siekdama išvengtų teismo bylų dėl diskriminacijos vyriausybė numatė tam tikrų išimčių: su tam tikromis sąlygomis galima dėvėti tokius apdarus kaip klounų kostiumai „kultūros renginiuose“, medicininės kaukės medikų darbo vietose arba šalikus esant šaltiems orams.

Vis dėlto kurioziški atvejai, kai pareigūnai sulaikė vyrą, dėvėjusį ryklio kostiumą ir, kaip paaiškėjo vėliau, tokiu būdu reklamavusį vieną kompiuteriais prekiaujančią kompaniją, arba kai policija sustabdė šaliką ryšėjusią dviratininkę, rodo, kad naujas įstatymas teisėsaugai nėra aiškus.

„Įstatymų leidėjai nenustatė temperatūros (kai galima ryšėti šaliką)“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Karlas-Heinzas Grundboeckas (Karlas Heincas Grundbekas).

Kadangi bendro pažeidėjų registro nėra, nežinoma, kiek baudų už to teisės akto pažeidimą jau buvo skirta, pridūrė jis.

Naująjį įstatymą priėmė darbą baigianti kanclerio Christiano Kerno (Kristiano Kerno) centristinė vyriausybė. Prognozuojama, kad spalio 15 dieną įvyksiančiuose rinkimuose prieš imigraciją pasisakanti Laisvės partija (FPOe) turėtų užimti antrą arba trečią vietą ir sudaryti koaliciją su Sebastiano Kurzo (Sebastiano Kurco) centro dešiniaisiais.

Visuomenės apklausos rodo, kad 31 metų S. Kurzui pavyko į savo pusę palenkti nemažai anksčiau už FPOe balsavusių rinkėjų. Ekspertai sako, kad tai iš dalies įvyko dėl jo pozicijos poslinkio į dešinę tokiais klausimais kaip imigracija.