Per Atlantą mojuojant irklais

Birželio 6 dieną sukaks 120 metų, kai prasidėjo pirmoji pasaulyje žmonių kelionė per Atlantą su irkline valtimi.

Iniciatoriai – žurnalistai

Ankstų, giedrą 1896 metų birželio 6 d. rytą pakrantėje prie Manhatano salos (Niujorkas) susirinko apie 2000 žmonių atsisveikinti su dviem drąsiais vyrais, susiruošusiais plaukti į Europą. Kelionės priemone jie pasirinko paprastą medinę 18 pėdų (apie 5,48 m) ilgio irklinę valtį. Iki tol dar niekas nebandė tokiu būdu perplaukti Atlanto vandenyną.

Prieš išplaukiant „New York Herald“ bei dar trijų laikraščių korespondentai apžiūrėjo valtį ir savo parašais patvirtino, kad valtyje tikrai nėra jokio motorinio variklio, stiebo ir burių, o tik 9 poros irklų ir maisto atsargos maždaug 60 dienų. Be to, keliautojai pasiima kompasą, sekstaną ir astronominį metraštį, kurie bus reikalingi nustatant buvimo vietą vandenyno platybėse.

Šios kelionės iniciatoriumi buvo bulvarinio žurnalo „National Police Gazette“ leidėjas ir redaktorius Richardas Kyle Fox (1846-1922), pasiūlęs drąsiems keliautojams 10 tūkst. JAV dolerių prizą. Jis užsakė pastatyti ir jų kelionei skirtą valtį iš ąžuolo bei kedro medienos. Kelionės rėmėjo garbei ji buvo pavadinta „Fox“.

Kaip rašė „New York Herald“ korespondentas, valtyje buvo įrengti du suolai irkluotojams, priešakinėje jos dalyje – vandens nepraleidžianti patalpa, kuri turėjo užtikrinti valties plūdrumą, jei ji apvirstų ar ją užlietų vanduo. Prie kilio buvo pritvirtinta metalinė rankena, padėsianti irkluotojams atstatyti bangų apverstą valtį.

Tikėjosi pakeisti likimą

Kas gi buvo tie drąsuoliai, kurie ryžosi tokiai rizikingai kelionei? Abu keliautojai, 27 metų Frankas Samuelsenas (1870-1946) ir trisdešimtmetis Georgas Harbo (1864-1909), buvo norvegai, gimę Norvegijos žvejų kaimeliuose, o vėliau kartu su tėvais emigravę į Ameriką.

Jūra abiems vyrams nebuvo naujiena. Jie jaunystėje plaukiojo prekybos laivais, o vėliau vertėsi žvejyba, įsikūrę Naujojo Džersio pakrantėje. Bulvariniam žurnalui paskelbus, kad ieškomi drąsūs vyrai, nebijantys su irkline valtimi perplaukti Atlantą, du draugai nutarė patampyti likimą už ūsų. Jie tikėjosi, kad ši kelionė bus ne tik nuotykis, bet ir pakeis jų gyvenimą. Viliojo ne tik didelis prizas, bet ir galimybė užsidirbti dar daugiau pinigų važinėjant po Ameriką ir Europą su paskaitomis apie unikalią kelionę.

Frankas buvo dar nevedęs, tad jam iškeliauti buvo lengviau. Tuo tarpu Georgas jau turėjo žmoną ir vaiką, kurie nerimavo dėl būsimos savo maitintojo kelionės. Prieš išplaukdamas G.Harbo išsiuntė juos į Norvegiją, kur šeima jo gimtinėje turėjo laukti sugrįžtančio vyro ir tėvo.

Sunkios dienos Atlante

Gražų šeštadienio rytą prasidėjusio atoslūgio bangos greitai nunešė nedidelę valtį nuo Manhatano salos į Atlanto vandenyną. Pirmai kelionės dienai baigiantis, irkluotojai jau buvo nutolę nuo kranto per 20 mylių.

Prasidėjo sunkus, varginantis plaukimas valandų valandas mojuojant net taip jau lengvais irklais. Panaršęs po „Google“, atradau keliautojų dienoraštį, kurį jie sąžiningai pildė kiekvieną dieną, jei tik leisdavo oro sąlygos. Iš jo paaiškėjo, kad kiekvienas keliautojas irkluodavo po 18 valandų per dieną. Penkios valandos buvo skiriamos miegui ir valanda valgymui. Dažniausiai jie irkluodavo naktį, o numigdavo dieną, kai būdavo mažesnis pavojus susidurti su praplaukiančiais laivais.

Beveik mėnesį kelionė vyko be didesnių problemų, jei neskaitytumėme netikėtą banginio pasirodymą prie pat valties, sulūžusius irklus, pūslėtas rankas. O, štai, liepos 16 diena galėjo baigtis pražūtingai. Tos dienos nuotykius vyrai aprašė vėliau pildydami savo dienyną.

Užklupus uraganiniam vėjui ir sukilus didžiulėms bangoms, irkluotojai prisirišo prie valties saugos diržais. Kartą pavymui riedėjusios didelės bangos užliejo valtį. Tik dėka sandarios patalpos valties priekyje ji išsilaikė ant vandens. Didžiulės bangos buvo valtį ir apvertusios, tačiau keliautojams pavyko ją atstatyti.

Po tokios neramaus vandenyno atakos teko skaičiuoti nuostolius. Bangos nušlavė nemažą dalį maisto produktų ir kilnojamąją krosnelę. Dabar abu keliautojai tęsė kelionę kankinami alkio ir šalčio. Ypač blogai jautėsi G.Harbo: pradėjus negaluoti jį apėmė depresija. F.Samuelsenui teko darbuotis už du.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vėjas B.

Vėjas B. portretas
Alfredas Jensenas perplaukė Atlantą dvidešimčia metų anksčiau.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių