- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ateiviai egzistuoja, ir Žemei derėtų jų pasisaugoti - taip galvoja vienas žymiausių pasaulio fizikų Stephenas Hawkingas.
Jo manymu, nežemiškos civilizacijos beveik garantuotai egzistuoja, tačiau vietoj to, kad jų ieškotų, žmonija turėtų dėti visas pastangas į tai, kad išvengtų bet kokio kontakto su jais.
Tokias prielaidas fizikas išsako savo naujausioje dokumentinių filmų serijoje. Jo manymu, nežemiška gyvybė beveik be jokių abejonių egzistuoja daugelyje skirtingų Visatos kampelių, ir ne tik planetose, bet ir žvaigždžių viduje ar netgi plūduriuojanti tarpplanetinėje erdvėje.
Pats S. Hawkingas sako, jog remiasi labai paprasta (bent jau jam pačiam) logika. Visata turi 100 milijardų galaktikų, iš kurių kiekvienoje egzistuoja šimtai milijonų žvaigždžių. Tokioje didžiulėje erdvėje paprasčiausiai mažai tikėtina, kad Žemė būtų vienintelė vieta, kur susidarė sąlygos gyvybei atsirasti. "Mano matematiniam protui pakanka vien tik skaičių, kad mintys apie ateivius susidėliotų idealiai racionalia tvarka", sako mokslininkas. “Esminis iššūkis yra sugalvoti, kaip iš tikrųjų gali atrodyti šios būtybės".
Jo nuomone, daugumoje atveju nežemiškos gyvybės atstovai bus mikrobų arba nesudėtingų gyvūnų ekvivalentas — kažkas panašaus į gyvybę, dominavusią mūsų planetoje didžiąją jos istorijos dalį. Televizijos kanalui "Discovery Channel" sukurta dokumentika papildyta vizualizacijomis, kurios iliustruoja teorines mums neįprastų sutvėrimų anatomijos galimybes - dvikojus žolėdžius, kuriuos puola geltoni driežus primenantys grobuonys, arba švytintys fluorescenciniai jūrų gyvūnai, susitelkiantys į didžiulius būrius ir gyvenantys po storu ledo sluoksniu, kuris kaip manoma dengia vieno iš Jupiterio palydovų Europos vandenynus.
Tokios scenos, žinoma, yra daugiau spekuliacinio pobūdžio. Tačiau S. Hawkingas jomis pasinaudoja "nutiesdamas kelią" rimtesniems argumentams: apie tai, kad kai kurios gyvybės formos gali būti protingos ir, ne gana to, kelti grėsmę. Mokslininkas įsitikinęs, kad kontaktas su tokiomis būtybėmis žmonijai potencialiai gali būti pražūtingas.
Jis daro prielaidą, kad ateiviai gali paprasčiausiai nusiaubti Žemę vien tik dėl joje esančių išteklių, ir vėliau tiesiog išskristi ieškoti kito panašaus grobio. “Mums tereikia pasižiūrėti į save pačius, kad susidarytume bendrą vaizdą apie tai, kokio lygio intelekto būtybės gali atsirasti kitur ir kad jos gali būti tokios, kad jų mes tikrai nenorėtume sutikti. Aš įsivaizduoju, jog gali būti tokių ateivių, kurie gyvena persikėlę į milžiniškus kosminius laivus, į kuriuos jiems teko persikelti išeikvojus visus gimtosios planetos resursus. Tiek technologiškai pažengusi civilizacija greičiausiai taptų klajokliais, siekiančiais užkariauti ir kolonizuoti bet kokius jiems pasiekiamus pasaulius".
S. Hawkingas daro išvadą, jog bandyti susisiekti su nežemiškomis civilizacijomis yra "šiek tiek per rizikinga". "Jei ateiviai kada nors mus aplankys, aš manau, kad pasekmės būtų daugmaž panašios kaip ir tada, kai Kristupas Kolumbas pirmą kartą nužengė ant Amerikos kranto. Galiausiai vietiniams čiabuviams tai vis gi baigėsi ne itin gerai", masto fizikas.
Šios dokumentinės serijos užbaigimas pačiam S. Hawkingui, kuriam jau yra sukakę 68 metai, yra savotiškas triumfas. Mokslininkas yra paralyžiuotas dėl jį sukausčiusios motorinių neuronų ligos, ir bendravimui su išoriniu pasauliu jis turi itin ribotas galimybes. Šis projektas jam ir laidos rengėjams užėmė trejus metus, per kuriuos mokslininkas ne kartą tikrino filmą ir primygtinai prašė, kad būtų pakoreguota viena arba kita jo dalis. "Discovery" prodiuseris Johnas Smithsonas vėliau sakė: "Jis norėjo, kad pati laida būtų įdomi plačiajai visuomenei ir tuo pat metu neprarastų mokslinio pagrindo. O tai yra sudėtingas uždavinys, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamų idėjų sudėtingumą".
S. Hawkingas jau ir anksčiau yra analizavęs nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybę, tačiau ankstesnius savo nusistatymus jis pakoregavo atsižvelgdamas į naujausius mokslo pasiekimus. Į šių pasiekimų tarpą įeina ir tai, kad nuo 1995 metų astronomams pavyko atrasti daugiau kaip 450 aplink tolimas žvaigždes besisukančių planetų - tai įrodo, kad planetos kosmose yra įprastas reiškinys. Kol kas visos atrastosios planetos yra gerokai didesnės nei Žemė, tačiau tokia tendencija stebima vien tik todėl, kad joms aptikti naudojamų teleskopų jautris nėra pakankamas Žemės dydžio kūnams detektuoti iš tokio atstumo.
Kitas mokslo pasiekimas yra tai, jog tyrinėtojams pačioje Žemėje pavyko atrasti gyvybės formų, sugebančių apgyvendinti pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis pasižyminčius planetos kampelius. Mokslininkai daro prielaidą, kad jei gyvybė gali egzistuoti ir evoliucionuoti tokioje aplinkoje, tada labai tikėtina, jog jos įvairovei didesnių ribų kaip ir nėra.
S. Hawkingo įsitikinimai dėl ateivių neblogai sutampa su kitų mokslininkų nuomone. Pavyzdžiui, BBC serijoje "Solar System" profesorius Brianas Coxas taip pat paremia šią idėją, teigdamas, jog gyvybės formų galima būtų ieškoti pradedant nuo pačios Saulės sistemos - Marso ir Saturno palydovų Encelado, Europos ir Titano. Panašios nuomonės laikosi ir astronomas Lord Rees, kuris anksčiau šiais metais įvykusioje paskaitoje perspėjo, jog ateiviai gali būti "už žmogaus pažinimo ribų".
“Aš įtariu, kad gali egzistuoti tokios gyvybės ir intelekto formos, kurių mes negalime suprasti", sako mokslininkas. "Gali būti, jog realybėje egzistuoja tam tikri aspektai, kuriems suvokti mūsų proto pajėgumas yra per mažas, lygiai kaip ir šimpanzei suprasti kvantinę teoriją yra per sudėtinga".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...