Skundai internete: kai nekaltas tampa šmeižto auka

Dažniausiai dėl patirtos nesėkmės kaltiname aplinkinius žmones arba visas nelemtas aplinkybes, kurios mums pakišo koją, o norėdami pasijusti geriau, remiamės amžinai „patikima“ priemone – skundimusi.

Skundai internete – vienas iš šiuolaikiškiausių būdų apkaltinti asmenis, kurie jus nuvylė. Vis dažniau skundai tampa keršto įrankiu, kenkiant asmeniui arba siekiant asmeninės naudos. Čia pasirenkamas lengviausias kelias – viešas nekalto asmens šmeižtas, skelbia itzinios.lt.

Skųstis – madinga

Jei apsidairytume aplinkui ir atidžiau įvertintumėme žmonių emocijas, nesunkiai suprastume, kiek daug pykčio mūsų aplinkoje: padavėja nenusišypsojo, darbdavys nesumokėjo žadėtos premijos ir pan. Esame nepatenkinti tuo, pykstame, net neįvertinę savo elgesio: ar patys nusišypsojome padavėjai, ar tikrai gerai dirbome, kad darbdavys mums skirtų piniginį paskatinimą. Tokia jau ta žmogaus prigimtinė savybė, kai pirmiausia suveikia nesąmoningas gynybinis mechanizmas, kuris padeda pasijusti geriau, kai perkeliame pyktį ant kitų žmonių. Tokia gynyba kaipmat padeda pateisinti save. Dažniausia žinome vieną taisyklę, pagal kurią gyvename: aš geras, visi kiti – blogi.

O ypač tai būdinga mums, lietuviams. Neveltui sakoma, jog esminis mūsų tautos bruožas – skųstis viskuo, visur ir visada. Jeigu būtume užtikrinti savo sėkme, galbūt po keletą skundų rašytume į Lietuvoje veikiančias institucijas, ginančias vartotojų teises ir ieškotume tik mums palankios teisybės. Tačiau nesikreipiame ten vos tik panorėję, nes žinome, jog tai atims daug laiko, skundo nagrinėjimas bus uždaras, o ir pabaiga, neaišku, ar bus palanki mums. Tačiau emocijos verda čia ir dabar. Ką daryti? Tuomet griebiamasi „skęstančiojo šiaudo“ ir reiškiamas pyktis greičiausiai prieinamose priemonėse. Viena iš populiariausių šiuo metu – skundai internete. Jiems talpinti yra sukurti specialūs tinklalapiai (pvz.skundai.lt), su kasdien talpinamais dešimtimis skundų, kuriuos skaito tūkstančiai svetainės lankytojų. Žmonės čia lieja savo įtūžį ant ko tik nori. Dabar tampa mada – šaukti visam pasauliui apie patirtą skriaudą ir vaidinti labai nukentėjusį. Ir tai dar ne viskas. Skundų rašymas įspėja kitus apie galimą „pavojų“, o skundą perskaitę tūkstančiai žmonių komentaruose pritaria teigdami: „reikia saugotis šito sukčiaus“, „ačiū, kad perspėjai, daugiau ten nesilankysiu“. Negi nepaglosto savimeilės sulaukti pritarimai ar jausmas, jog „išgelbėjai kitus“? Tai tampa ne tik pasiguodimo būdas, bet ir savotiškas dėmesio sulaukimas. Akivaizdu, jog skundai internete yra „ant bangos“ ir ši klestinti naujovė verčia neatsilikti nuo mados – skųstis, skųstis ir dar kartą skųstis. Kuo daugiau skųstis.

Kur riba tarp tiesos ir melo?

Vos tik išpopuliarėjo virtualus pasaulis, tapo aišku, jog internetas puiki priemonė apgaulėms. Tūkstančiai sukčiavimų ir nusikaltimų yra padaromi būtent virtualioje erdvėje. Melas klesti. Ne iš imtis ir internetiniai skundai. Perskaitę skundą dažniausiai visi pradeda gailėti nukentėjusiojo ir smerkia tą, kuris drįso taip niekingai pasielgti. Bet niekada nepagalvoja, kad tas, kuris drįso taip „niekingai“ pasielgti, galbūt ir tapo labiausiai nukentėjusiu. Skundai internete gali būti puiki priemonė apkaltinti kitą asmenį, nesvarbu ar jis kaltas, ar ne. Kodėl tai naudinga? Įsivaizduokite, jog aplinkui turite panašia veikla užsiimančių įstaigų, kaip ir jūsų įmonė. Jie jums – savotiški konkurentai. Kodėl gi nepasinaudojus galimybe viešai apšmeižti konkurentus, siekiant sau naudos? Juk mūsų visuomenė ypač patikli, todėl dažnas, perskaitęs skundą, stengsis būti atsargesnis: vengs apkaltinto asmens, nesinaudos įmonės paslaugomis ar nepirks prekių. Taigi, skundėjas gauna naudos. Vadinasi, kerštas pavyko – konkurentui ar senam priešui pakenkta! Viešam apskundimui suteikiamos visos galimybės be didelių suvaržymų ar numatomų bausmių. Pavyzdžiui, skundai.lt tinklalapyje skundą parašyti gali bet kas, nes prašomi tik tokie skundo pareiškėjo duomenys: vardas, miestas ir amžius. Nereikia būti labai protingam, jog gudraudamas parašytum išgalvotus duomenis ir taip išsaugotum savo anonimiškumą. Skundų tinklalapyje teigiama, jog administracija neatsako už pateiktą informaciją. Taip išeina, jog galima rašyti ne tik tiesą, bet ir išgalvotą melą – juk vis tiek niekas to nepatikrins. Kažin ar kada nors buvo tikrinama pateikta informacija pagal IP ir nustatytas tikrasis asmuo, kuris rašė skundą. Taigi, kyla paprastas klausimas: kas kontroliuoja parašytus skundus internete? Kas užtikrina kiekvieno iš mūsų saugumą, kad nebūsime apkaltinti be priežasties? Atrodo, jog niekas neprisiima tokios atsakomybės. Ir niekas nesigilina, nenori ir nemoka atskirti to, kur tiesa, kur melas.

Nebūkime akli

Viena didžiausių problemų yra ta, jog mūsų visuomenėje įprasta tikėti viskuo, ką matome. Aklai tikime visomis televizijos laidomis, bulvarinių laikraščių straipsniais, taip yra ir su skundais. Tikime ir jais. Prieš apgaulingus skundus internete esame bejėgiai. Neabejotinai įprasta labiau tikėti tuo, kuris skundžia, negu tuo, kuris ginasi. Gynyba ignoruojama ir ja mažai tikima. Taigi, funkcija „reaguoti į skundą“ vargu ar gali išgelbėti nukentėjusio apskųstojo reputaciją visų akivaizdoje. O juk sugadinti gerą žmogaus vardą daug paprasčiau nei jį sukurti. Užtenka vos vieno šmeižiančio skundo. Bet apie tai nesusimąsto niekas, kol pats nuo to nenukenčia. Juk neretai naivus patiklumas užmerkia akis prieš kitų daromą žalą. O tapti melagingų skundų taikiniu turime kiekvienas vienodą šansą. Sakoma, jog vienas žmogus pasaulio nepakeis, tačiau tą padaryti gali visi kartu pradėdami kiekvienas nuo savęs: nenaudoti skundų kaip gynybos ar, dar baisiau, keršto įrankio, galinčio žmogui padaryti nepataisomą žalą.