Desertai gali išgelbėti net ir kukliausią šventę (receptas)

– Nors desertų stalas visuomet buvo svarbi šventės dalis, ar galima sakyti, kad jis išgyvena savotišką renesansą?

– Iš tiesų, tai – populiari švenčių tendencija. Desertas visada yra šventė, emocija, tad natūralu, kad jis traukia akį ir žadina skonio receptorius. Vestuvės, jubiliejai, gimtadieniai, krikštynos ar pastaruoju metu populiarėjantys kūdikio sutikimo vakarėliai jau sunkiai įsivaizduojami be vadinamojo saldaus stalo. Jis tampa ne tik asmeninių švenčių, bet ir įvairių pristatymų ar verslo renginių akcentu, kuriančiu ypatingą atmosferą net tada, kai nėra suplanuota gausybės pramogų.

– Turite nuosavą desertinę bei kepyklėlę, tad galbūt pastebite, kokių desertų savo šventėms dažniausiai pageidauja klientai?

– Žmonėms svarbu ne tik skonis, bet ir estetika. Dažnai šventėse vyrauja tam tikra tema ar spalvos, tad žmonės nori, kad ir desertai atitiktų bendrą atmosferą, būtų papuošti derančiomis detalėmis. Vis dar populiarūs nedideli desertai – įvairūs pyragaičiai, keksiukai ar vieno kąsnio skanėstai, kuriuos patogu valgyti net ir stovint, bendraujant. Dažniausiai stalo puošmena tampa didesnis pyragas ar tortas, papildantis kompoziciją. Taip pat pastebiu, kad klientai neretai užsako desertus be alergenų, cukraus, glitimo, laktozės ir pan.

– Ar ant stalo vis dar būna šakotis, šimtalapis, kepti grybukai ir panašūs skanėstai, kurie buvo populiarūs anksčiau?

– Taip, šie saldumynai vis dar turi savo vietą po saule ir ši vieta nėra tokia jau neženkli. Tie, kas juos visada mėgo, iki šiol neatsisako. Dažniausiai apie konditerinius grybukus ir šimtalapius išgirstu, kai kalbama apie Dzūkiją. Jeigu neklystu, ten jie labai populiarūs.

– Veikiausiai net ir labai kuklioje šventėje desertų stalas suteikia daugiau pakilios nuotaikos. Ar įmanoma sukurti patrauklų stalą neišleidžiant daugybės pinigų?

– Vaizduotei ribų nėra, tad galite jai pasiduoti ir šiek tiek pažaisti. Kur kas gražiau atrodo desertai, išdėlioti ne vienodame aukštyje, tačiau jei neturite tortinių ar desertinių su kojelėmis, visuomet galite kiek pagudrauti ir indus padėti ant dailių dėžučių ar knygų. Be to, jei neturite specialių desertinių, kai kuriuos desertus galite patiekti taurėse ar stiklinėse. „Saldus“ stalas sunkiai įsivaizduojamas ir be gėlių. Jei planuojama šventė vaikui, stalui žaismingumo gali suteikti koks nors meškutis, nedidelis medinis arkliukas ar pan.

– Ką patartumėte tiems, kas planuoja šventę ir patys nori pasirūpinti deserto stalo dekoru?

– Visuomet paprasčiau gražią kompoziciją sukurti ant nedidelio stalo. Taip pat, jei nepasitikite savo skoniu ar gebėjimais, geras sprendimas yra simetrija. Rinkitės kvadratinį ar stačiakampio formos stalą, užsakykite ar pagaminkite lyginį skaičių mažesnių desertų. Tokiu atveju vidury stalo galėsite padėti tortą, o aplink jį simetriškai išdėlioti kitus saldumynus. Galima rinktis dvi nedideles gėlių puokšteles, o ne vieną didesnę – išeis dailesnė kompozicija. Žinoma, labai svarbu indai. Stalas atrodys kur kas estetiškiau, jei parinkti indai bus vienodos stilistikos, pavyzdžiui stikliniai ar krištoliniai.  

– Ką verta žinoti apie spalvų derinimą?

– Ruošdami stalą prisiminkite auksinę taisyklę „Mažiau yra daugiau“. Ji galioja ir kalbant apie dekoracijas, ir apie spalvas. Jei nepasitikite savo skoniu ar bijote, kad nepavyks tinkamai suderinti spalvų, rinkitės jų kuo mažiau.  Geriausia, kad dominuotų trys spalvos. Tokiu atveju klaidų padaryti bus ganėtinai sudėtinga. Jei stalo dekorui renkatės spalvotus indus, margas servetėles ar kitas itin spalvingas detales, pavyzdžiui, žaislą, vis tiek pasistenkite, kad būtų tik trys pagrindinės spalvos. Kitaip bus per marga ir atrodys neskoningai. Jei renkatės labai spalvingas dekoracijas, mažiau chaoso bus jei rinksitės kukliau atrodančius skanėstus, galbūt be įvairių pabarstukų ar riešutų, nepuoštus gėlėmis ar taškeliais. 

– Kartais ant desertų stalo būna įvairių užrašų, kortelių, net nuotraukų. Kas yra skoninga, o ko geriau vengti?

– Mano nuomone, gražiai atrodo profesionaliai paruošta spauda bei nuotraukos. Turiu omenyje, kad parduotuvėje nupirktos kortelės ir paprastu mėlynu rašikliu užrašyti vardai ar kitokie užrašai gali sugadinti vaizdą. Gražu, kai kortelės atspausdinamos iškart su vardais, kai jų dizainas pritaikomas prie bendros temos. Taip pat visuomet įspūdingai atrodo mediniai vardai ar raidės. Jie būna natūralios medžio spalvos arba dažyti. Tokie kainuoja nemažai, tačiau reikia pripažinti, kad palieka didelį įspūdį, o ir švenčiantiems lieka prisiminimui. Paskui jas galima panaudoti kaip poros ar vaiko kambario dekoraciją.

– Kaip žinoti, kiek saldumynų ir desertų turi būti? Gal yra kokia nors formulė, padedanti išspręsti šį galvosūkį atsižvelgiant į svečių skaičių?

– Dažniausiai rekomenduojama užsakyti 120–150 g. torto vienam svečiui. Jei žinote, kad Jūsų svečiai dažniausiai atsisako saldumynų, galima galvoti apie 100 g./asm. Vis tik atkreipčiau dėmesį ir į pasirenkamą skonį. Vieno torto toks pat gabaliukas gali būti sunkesnis ar lengvesnis už kito, nes jų sudedamosios dalys yra skirtingos.

Kalbant apie kitus desertus, dažniausiai skaičiuojame apie 1–2 vnt. standartinio dydžio deserto vienam asmeniui ir/arba 2–3 mini desertus/1 asm.

Bananų-kakavos pyragaičiai su karameliniu kremu

Produktai biskvitui:

100 g kambario temperatūros sviesto

100 g medaus

2 nedideli kiaušiniai

150 g bananų (be žievelės)

100 ml natūralaus jogurto

125 g miltų

30 g nesaldintos kakavos

0,75 šaukštelio valgomosios sodos

Žiupsnis druskos

Biksvito gaminimas:

Sviestą su kambario temperatūros medumi plakite tol, kol masė taps puri ir šviesi. Tuomet įmuškite po vieną kiaušinį, kaskart labai gerai išmaišydami. Jei tingite laukti, geriau apskritai negaminkite šio biskvito. Tinkamai išplakti kiaušinius yra labai svarbu!

Į smulkintuvo indelį sudėkite bananus ir jogurtą ir trinkite, kol gausite tyrę.

Miltus, kakavą, sodą ir druską įsijokite į sviesto masę ir išmaišykite mentele. Tuomet supilkite bananų ir jogurto masę ir vėl išmaišykite.

Gautą tešlą supilstykite į keksiukų arba kitokias formeles. Šįkart, kad būtų įdomiau, panaudokite prancūziškoms kanelėms skirtą formą ir kepkite apie 20– 25 min, 180 ℃ temperatūroje.

Beje, iš šios tešlos taip pat išeis kuo puikiausiais didelis keksas arba biskvitas tortui.

Produktai karameliniam kremui:

150 g tamsaus rudojo cukraus („Dark Muscovado”)

50 g vandens

200 g maskarponės sūrio

90 g grietinėlės (36 proc. riebumo)

Kremo gaminimas:

Cukrų ir vandenį sudėkite į puodą, išmaišykite ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Cukrus ištirps, sirupas iš lėto pradės putoti, o po to tirštėti. Kai gausite tirštą, labai tamsią karamelę (laukti reikės 5–7 min), nuimkite nuo ugnies ir visiškai atvėsinkite.

Į dubenį sudėkite maskarponės sūrį ir grietinėlę ir plakite, kol išeis purus kremas. Tada įmaišykite 5 šaukštus karamelės. Jei karamelė per skysta, įdėkite jos mažiau. Jei jaučiate, kad norėtųsi daugiau karamelinio skonio, įdėkite daugiau.

Pyragaičių surinkimas:

Biskvituose padarykite nedideles duobutes, į kurias įpilkite nuo kremo likusios karamelės. Kremą supilkite į konditerinį maišelį su pasirinktu antgaliu ir išspauskite jo ant kiekvieno pyragaičio. Viršų papuoškite ta pačia karamele arba šokolado drožlėmis.