Ar drąsiai mesti žuvį į keptuvę?

Svarus atsakas organizmo išbandymui rudenį – riebios žuvies vartojimas. Jos produktai turi žmogaus organizmui nepakeičiamų riebalų rūgščių, gyvybiškai svarbaus vitamino D, kurio stygių iškart pajuntame sumažėjus saulės spindulių.

Tačiau tiek besirenkantys žuvį parduotuvėje, tiek mėgstantys meškerioti turėtų neprarasti budrumo, nes mokslininkai įspėja ir apie tykančius nematomus pavojus.

Geriausia rinktis šviežią žuvį

Žuvis, kaip ir kitos jūros gėrybės, maistinėmis savybėmis yra vienas vertingiausių produktų žmogaus organizmui. Ją rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, geriausia šviežią. Reiktų atkreipti dėmesį, kad rūkytoje žuvyje yra daug druskos.

Žuvyje esančios polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos normaliai širdies, smegenų veiklai palaikyti, jos pamaitina akis, teigiamai veikia sąnarius, lėtina senėjimo procesus. Gaunamas pakankamas Omega-3 riebalų rūgščių kiekis sumažina insulto tikimybę, „blogojo“ cholesterolio kiekį, saugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo.

Kaupia pavojingus teršalus

Tačiau žuvis linkusi kaupti organinės bei neorganinės kilmės teršalus. Todėl reikia atkreipti dėmesį į jos žvejybos vietą. Net ir naudingiausia žuvis nedaug sveikatos pridės, jeigu bus prisisunkusi kenksmingų medžiagų: kadmio, gyvsidabrio, chloro junginių, dioksinų ir kt.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto specialistai nustatė, kad daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia prie dugno gyvenančios bei riebiosios jūrinės žuvys: kardžuvės, rykliai, tunai (dažniausiai gyvsidabrį). Sepijose, kalmaruose nustatoma kadmio. Buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai sukaupia daugiau gyvsidabrio kiekius nei kitos žuvys.

Daugiausiai teršalų kaupiasi senesnėse, didesnėse žuvyse, menkių kepenyse. Tokių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams. Beje, Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Specialistės komentaras

Gamtos tyrimų centro Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektoriaus vedėja, mokslininkė dr. Nijolė Kazlauskienė:

- Mūsų centro specialistai žuvį naudoja kaip testo objektą vandens kokybei nustatyti, tačiau netiriame pačios žuvies kokybės. Dauguma mūsų vidaus vandenų švarūs ir tvarkingi, juose kokių nors ypatingų pavojų žuvims tikrai nėra. Todėl nėra ir priežasčių, kodėl šio vertingo produkto reikėtų atsisakyti.

Tad jei pasigavote žuvį – valgykite ją drąsiai. Jeigu ir užfiksuojami kokie atskiri atvejai, tai yra lokalizuotos vietos. Žmonės dažnai dar vadovaujasi pasenusiais tyrimais.

Baltijos jūroje žuvis irgi gaudoma ir valgoma. Nepamirškime, kad Lietuvoje yra ir ekologiniai ūkiai, kuriuose užsiimama ekologine žuvininkyste. Juose išaugintą žuvį valgyti visiškai saugu.

Taip, yra žinoma, kad žuvis kaupia sunkiuosius metalus, tačiau šių medžiagų koncentracija yra labai maža. Be to, jų daugiau nusėda žiaunose, pelekuose, kauluose, kepenyse, bet jų juk nevalgome. O raumenyse tų sunkiųjų metalų yra žymiai mažiau.

Dar galiu pastebėti, kad žmogus tiek daug tos žuvies ir nesuvalgo (juo labiau ji ir nepigi), kad galėtų gauti pakankamai daug kažkokių kenksmingų dalykų.

Kaip pasirinkti žuvį?

Šviežia žuvis išlaiko visas maistines savybes, todėl ji vertingiausia. Žuvis jau nešviežia, jei jaučiamas amoniako kvapas.

Nesiūloma pirkti gyvos žuvies, jei ji pažeista, šonuose matosi žaizdos.

Šaldyti žuvų produktai turi būti saugomi -18°C. Atšildžius pakartotinai užšaldyti negalima.

Jei sušaldytų žuvų produktų krašteliai apdžiuvę, spalva pageltusi ar išblukusi, geriau pirkinio atsisakyti.

Daugiau kaip 20 proc. riebalų turi stambios silkės, unguriai, nėgės. Nuo 6 iki 20 proc riebalų – erškėtinės, lašišinės žuvys. Mažiau riebios – šamai, menkės, lydekos, karpinės bei ešerinės žuvys.   

Receptai

Purus pyragas su žuvimi

Reikės:

300 g jūrinės lydekos,

300 g bulvių,

300 ml pieno,

1 poro,

30 g miltų,

2 v. š. smulkintų petražolių,

2 a. š. garstyčių,

sviesto kepimui,

druskos, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį).

Bulves susmulkinti, užpilti vandeniu, kad apsemtų, pagardinti druska ir virti ant silpnos ugnies apie 7 min., kol suminkštės. Paskui nukošti ir perlieti šaltu vandeniu. Žuvį supjaustyti gabalėliais, užpilti pienu ir kaitinti ant silpnos ugnies apie 5 min. Tada išimti ir laikyti šiltai. Pieną atidėti. Porą susmulkinti ir pakepti. Tuomet suberti miltus, išmaišyti ir kepti ant silpnos ugnies dar apie 2 min. paskui nuolatos maišant supilti pieną ir kaitinti iki užvirimo. Paskui sudėti petražoles, garstyčias ir išmaišyti. Gautą masę supilti į kepimo indą, sudėti žuvį ir pagardinti prieskoniais. Tada ant viršaus suberti tarkuotas bulves, apšlakstyti lydytu sviestu ir kepti apie 10 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros, kol gražiai apskrus. Galima patiekti papuošus mėgstamais žalumynais. Skanaus!