Per pūgą Kuršių mariose prasideda „ežiukų klaidžiojimai rūke“

Apie pavojingus meteorologijos reiškinius iš anksto perspėjanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo interneto svetainėje pranašavo šį sekmadienį iki pavojingos ribos - 15-17 metrų per sekundę - pakilsiančius pietvakarių krypčių vėjų gūsius ir pūgą pamario krašte.

Ši prognozė taikytina Šilutės, Klaipėdos, Neringos, Palangos savivaldybių teritorijoms. Gūsingas vėjas čia stipriai pustys sniegą ir ant laukų, ir ant Kuršių marių bei krašto ir vietinių kelių.

Ši žinia – tai signalas į pamarį pramogauti atvykusiems tūkstančiams žmonių, kad būtų atsargūs, nepaklystų pūgoje. Paprastai jai pakilus, Kuršių marių krantų kontūrai tampa neįžiūrimi baltoje sniego užsklandoje. Tada ir prasideda “ežiukų klaidžiojimai rūke“ - taip atvykėlių neišmanymą, orientyrų praradimą ir ėjimą nežinia kur pakrikštijo vietiniai žmonės.

Praėjusį savaitgalį vienas klaipėdietis, nerasdamas kelio į krantą, gerokai pašokdino gelbėjimo tarnybas, kurios net ėmė svarstyti galimybę kelti į orą jūrų paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnį. Kol galop vyras pranešė, jog sutiko pažįstamą žveją, šis padėjo surasti kelią namo. Tą patį, kuriuo atėjo.

Šilutės rajone sekmadienį nuo pat ryto prasidėjo smulkus snygis,bet pavojaus pamažu storėjanti ir mažai pustoma puraus sniego danga dar nekelia. Kas bus vakarop – Dievas Tėvas težino. Pakrantės žmonės žino – pūgos siautulys gali pakilti staiga ir nesustodamas dangų su žeme maišyti keletą valandų iš eilės. Taip jau buvo prieš savaitę

Sniego apklotas Šilutės rajone iki šiol yra pats ploniausias šalyje. Iš viso – tik 6 cm, ant Kuršių marių ties Ventės ragu – tik 4 cm storio. Tuo tarpu Varėnos ir Vilniaus rajonuose sniego danga yra tris kartus storesnė.

Beje, sniegas, kurio taip ilgėtasi, dribtelėjo tik antrąją sausio pusę. Didesnėje šalies dalyje per sausio mėnesį kritulių iškrito 50–80 mm (1,4–1,8 normos), o šiaurės vakariniuose rajonuose– 85–105 mm – tai yra dvi daugiamečių vidurkių normos. Iki vasario 12-osios sniego storis iki 16 cm pasiekė Telšių, Panevėžio rajonų, iki 15 cm -Šiaulių, iki 11 cm - Neringos savivaldybių teritorijose.

Kuršių marių ledo storis ties Vente ir Neringa sekmadienį siekė 36 cm, ir pamarį užplūdo žūklautojų minios. Stintautojų grąžtai prie ekečių džeržgia dieną naktį ne tik ties Preila ir Kairių poligonu, bet ir ties Nida, Pervalka,Ventės ragu ir Rusnės salos priekrantėse – Vorusnės,Vytinio, Naikupės, Pakalnės žiočių rajonuose. Ir visi pagauna savo išsvajotus laimikius.

Ventės rage automobilių stovėjimo aikštelė sekmadienį – apypilnė. Ne visi jais atvykusieji keliauja gaudyti tik žuvų – romantikai žvilgsniu gaudo puikius gamtovaizdžius, nepakartojamus gamtos kūrinijos eksponatus iš sulaužyto ledo gabalų ir sniego. Jų – pilna pietinė Ventės rago pakrantė, tai vis stiprių vėtrų, siautusių prieš keletą parų, padariniai.

Pramogautojai į Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus filialą, Ventės rago ornitologijos stotį, kurios dviejose salėse eskponuojama apie šimtas sparnuočių iškamšų, užsukti, deja, negali. Lankytojams žiemą čia durys užrakintos. Nors šie metai ir yra paskelbti Muziejų metais.

Bet per 2011-uosius šiltuoju metų laiku – nuo balandžio iki lapkričio – Ventės rago ornitologijos stoties ekspozicijas iš viso apžiūrėjo apie 20 tūkst. žmonių. „Žiemą ekskursantų mažėja, tad ekspozicijų salės uždaromos. Be to, ir ekologinio švietimo infrastruktūra lankytojų centre paseno, ruošiamasi ją modernizuoti, proveržio tikimės sulaukti su ES fondų parama“, - sako vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.

Šiemet iš ES Sanglaudos fondų tikimasi gauti 592 tūkst. litų ir parengti techninį projektą. Numatyti darbai apims Ventės rago ornitologinės stoties lankytojų centro rekonstrukciją, ekspozicijos įrengimą bei aplinkos pritaikymą lankymui. Numatyti uždaviniai prisidės prie vizualinės informacinės sistemos natūroje sukūrimo, lankytojų centro įrengimo, pritaikymo lankymui nežalojant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo ir kitų lankomų objektų ir jų aplinkos.