Protingi žmonės rečiau ima nedarbingumo lapelius

Mokslininkai nustatė, kad kuo žmogus protingesnis, tuo jis rečiau ima nedarbingumo lapelį. Tyrinėtojams pavyko įrodyti, kad yra ryšys tarp žemesnių intelektualinių sugebėjimų ir ilgo nedarbingumo.

Kognityviniai jauno žmogaus sugebėjimai turi didelę įtaką vėlesniam jo gyvenimo laikotarpiui ir apsprendžia, ar žmogus dirbs susirgęs ar liks gydytis namuose, rašo „The Telegraph“.

Tyrime dalyvavo 23 tūkst. žmonių. Mokslininkai matavo šių asmenų kognityvinį elgesį 1946, 1958 ir 1970 metais. Be to buvo žiūrima, ar jie buvo pasėmę ilgalaikį nedarbingumo lapelį.

1946 metų grupėje 47 proc. asmenų, kurie sirgo ir nėjo į darbą, vaikystėje buvo iš ketvirtadalio mažiausiai pasižyminčių intelektualiai vaikų vaikystėje. Tuo metu tik 13 proc. žmonių su nedarbingumo lapeliais priklausė protingiausių vaikų kategorijai.

1958 metais „sirgalių“ su mažesniais intelektualiniais sugebėjimais vaikystėje buvo 41 proc., 1970 – 32 proc.

Mokslininkai įsitikinę, kad ilgalaikių nedarbingumo lapelių skaičių pavyktų sumažinti įtraukiant vaikų švietimo sistemą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ooo

ooo portretas
tai aš labai protingas pmogus
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių