- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendinant ES finansuojamą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinių tyrimų projektą „Workpad“, sukurta programinė įranga, padedanti stichinių nelaimių vietoje veikiančioms gelbėtojų komandoms tinkamai koordinuoti veiklą, užtikrinti greitą ir veiksmingą komunikaciją ir taip išgelbėti daugiau žmonių.
Koordinavimas ir komunikacija yra itin svarbūs, kai nelaimės vietoje vienu metu dirba įvairių tarnybų, civilinių institucijų ir NVO gelbėtojų komandos. Europos Komisija nurodo, kad ES skirta 1,85 mln. eurų parama padėjo mokslininkams ištirti, kaip, taikant vadinamąsias lygiarangių (P2P) technologijas, galima susieti dešimtis skirtingų organizacijų duomenų bazių, kad būtų sparčiau reaguojama ir išvengiama veiklos dubliavimo. Bendras informacijos centras, kuris gautų informaciją ir ją perduotų visoms gelbėtojų komandoms, greitai ir veiksmingai padėtų išgelbėti daugiau žmonių. Ši technologija jau sėkmingai išbandyta Pietų Italijoje. Dabar ją galima naudoti visame pasaulyje.
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Įvykus žemės drebėjimui arba kilus miškų gaisrui ar potvyniui privalome naudotis visais turimais ištekliais, kad būtų išgelbėta kuo daugiau žmonių ir užtikrinta skubi pagalba. Iš ES lėšų finansuotais moksliniais tyrimais sukurta puikių IRT priemonių, padedančių ištikus nelaimei reaguoti dar geriau ir greičiau. Taip moksliniai tyrimai ir naujovės gali padėti įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę.“
Kad būtų užtikrinta didesnė tikimybė išgelbėti žmones, įstrigusius po žemės drebėjimo sugriuvusiuose pastatuose, juos būtina pasiekti kuo skubiau. Kaip skirtingos gelbėtojų komandos koordinuoja savo veiklą ir užtikrina, kad gelbėtojų nelaimės vietoje nebūtų per daug ar per mažai? Norint užtikrinti, kad gelbėjimo darbai būtų vykdomi kuo tinkamiau, labai svarbu susieti įvairias skubios pagalbos tarnybų naudojamas vidaus sistemas ir duomenų bazes, kad visos komandos turėtų visą reikiamą informaciją.
ES finansuojamu mokslinių tyrimų projektu „Workpad“ sukurta priemonė, kuri padės susieti šias sistemas ir bazes. Po to per bendrą koordinavimo ir informacijos centrą gelbėtojai galės bendrauti tarpusavyje naudodamiesi nedideliais prietaisais, dažniausiai – delniniais kompiuteriais. Pavyzdžiui, įkeldami geografinius žymenis, komandų vadovai galės stebėti, kur yra jų komandų nariai ir kokias užduotis jie atlieka. Per lygiarangių tinklą bus galima keistis ir tokia informacija kaip sugriuvusio namo gyventojų ar sugriuvusios mokyklos moksleivių sąrašai, telefono pokalbių įrašai, žemėlapiai ir pan. Įgyvendinant projektą „Workpad“ sukurta programinė įranga taip pat padės nustatyti ir priskirti užduotis ar teikti nuoseklius nurodymus gelbėtojams. Sistema atnaujinama realiu laiku, todėl iškilus būtinybei gelbėtojų užduotys gali būti nedelsiant perskirstytos.
Projektu „Workpad“ sukurta programinė įranga sėkmingai išbandyta Pietų Italijoje – regione, kuris kasmet kenčia nuo miškų gaisrų, o kartais patiria ir žemės drebėjimų. Naująją technologiją jau galima naudoti. Ją įsigyti planuoja Čekija ir Italijos Kalabrijos regionas.
Pagrindiniai faktai
Projekte „Workpad“ 2006–2009 m. dalyvavo Italijos ir Austrijos universitetų mokslininkai, Čekijos ir Ispanijos mažosios ir vidutinės įmonės, IT bendrovės ir Italijos Kalabrijos regionas.
Įgyvendinant šį mokslinių tyrimų projektą sukurtos realiu laiku atnaujinamos informacinės ir ryšių technologijos, padedančios koordinuoti įvairių gelbėtojų komandų veiklą nelaimės atveju. Bendros projekto išlaidos – 3,16 mln. eurų, iš kurių 1,85 mln. eurų skirta iš Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo programos (Šeštoji pagrindų programa, 2001–2006 m.).
Daugiau ES remtų sėkmingų informacinių ir ryšių technologijų srities mokslinių tyrimų bus pristatyta 2010 m. rugsėjo 27–29 d. Briuselyje vyksiančioje didžiausioje Europos tarptautinėje IRT konferencijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...