Programišiai telefonų naudotojams žada nesaugius metus

Saugumo ekspertai perspėja apie sparčiai augantį kibernetinių atakų prieš išmaniųjų telefonų naudotojus skaičių. Ilgą laiką prognozuotos kaip potencialios, dabar atakos vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną.

Programišiai didžiausią dėmesį skiria ir pelno tikisi pasinaudoję tradiciniais naudotojų įpročiais – skambinti, siųsti trumpąsias žinutes, ieškoti pramogų internete. „Rinkos perspektyvos siejamos su naujais naudojimo įpročiais. Dabar, kai telefonas tapo kompiuterio pakaitalu, vis daugiau žmonių jį naudoja kaip darbo įrankį – jungiasi prie duomenų bazių, pašto, netgi atlieka finansines operacijas. Atrodytų tikras masalas programišiams, tačiau didžiausi pavojai gresia iš kitos pusės – įprastinių mūsų pomėgių skambinti, pramogauti internete“, – sakė Tomas Parnarauskas, bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Didžiausio pelno programišiai tikisi iš atakų, kurių tikslas priversti sukčiavimo auką susimokėti pačiai. Vienas iš tokių metodų, vadinamas „cramming“ sėkmingai taikomas JAV rinkoje. Išmaniaisiais telefonais apmokėjimus atliekantiems vartotojams sukčiai atsiunčia sąskaitą už neva telefonu pirktą programėlę, įdiegtą atnaujinimą ar prenumeratos mokestį. Didžiausia gudrybė ta, jog sąskaitoje nurodyta kaina neviršija vieno ar dviejų dolerių. Todėl vartotojams nekyla įtarimų, o jei ir kyla – dažnas jų nesivargina aiškintis dėl tokios smulkios sumos. Tereikia paskaičiuoti, kokį pelną susižeria sukčiai, kai po vos vieną dolerį sumoka milijonai išmaniųjų telefonų naudotojų.

Būtent naudotojų skaičius nulėmė programišių dėmesį išmaniųjų telefonų rinkai – anksčiau sukčiai neskyrė daug laiko ir pastangų, nes rinka jų vertinimu buvo per maža. Viskas iš esmės pasikeitė praėjusių metų antroje pusėje, kai statistikos duomenimis, išmaniųjų telefonų naudotojų skaičius pasaulyje perkopė 1 mlrd., o tai, anot T. Parnarausko, jau solidus kiekis potencialių aukų, į kurias galima „investuoti“, kuriant ir mėginant naujus sukčiavimo būdus.

„Kalbant apie Lietuvą, čia apčiuopiamos grėsmės prieš išmaniųjų telefonų naudotojus dar nėra, tačiau tik laiko klausimas, kada kibernetiniai sukčiai „pasibels į duris“. Šalyje praėjusiais metais buvo skaičiuojama per 30 proc. išmaniųjų telefonų naudotųjų – atsižvelgiant į nuolat besiplečiantį jų ratą, jau šiandien šis skaičius yra išaugęs ir augs toliau. Todėl dabar pats tinkamiausias laikas pasimokyti iš svetimų klaidų ir iš anksto pasirūpinti telefonų apsauga nuo kibernetinių atakų“, – sakė T. Parnarauskas. Anot jo, Lietuvos išmaniųjų telefonų rinka yra perspektyvi programišiams, kurie siekia pasipelnyti virusų ar kenkėjiškų programų dėka šnipinėdami informaciją. Šie kenkėjai pasiekia vartotojus internetu, kuomet jie naršo ieškodami įvairių pramogų.

Viena iš tokio tipo atakų, vadinama „Attaging“ neseniai prasiautė kaimyninėje Rusijoje. Sukčiai pasinaudojo populiariu pomėgiu skanuoti grafinius (QR) kodus, kuriuos galima rasti tiek spaudoje, tiek gatvių vitrinose ar ant prekių pakuočių. Nuskenavęs specialiai užprogramuotą kodą, vartotojas nukreipiamas į užkrėstą interneto puslapį, kuris kviečia parsisiųsti įdomią programą ar vaizdo įrašą. Taip į telefoną įdiegiamas Trojos arklio tipo virusas, kuris vartotojui nežinant jo telefonu siunčia trumpąsias SMS žinutes padidinto tarifo numeriu, tuo pačiu savavališkai diegia telefone kitas kenkėjiškas programas.

Prognozuojama, jog šiais metais smarkiai suintensyvės iki šiol „nedrąsūs“ bandymai įtraukti telefonus į „botnet“ tinklus. Telefonai įtraukiami tuomet, kai benaršydami internete „pasigauna“ Trojos tipo virusą, kuris kopijuoja ir savo kūrėjams siunčia saugomą informaciją. Panašus atakos metodas taikomas šnipinėjant telefoninius skambučius – programišiai kenkėjiškos programos dėka stebi įeinančius ar išeinančius skambučius, taip pat fiksuoja pokalbių turinį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Indijoje į kosmosą paleidžiamas lietuviškas palydovas
    Indijoje į kosmosą paleidžiamas lietuviškas palydovas

    Penktadienio rytą iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“. ...

  • Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera
    Telefonas „LG G6“: patogus ekranas ir puiki kamera

    Ko gero tada, kai praeitų metų vasarą „LG“ kompanija paskelbė apie tai, kad ji traukiasi iš Baltijos šalių telefonų rinkos, niekas labai nesitikėjo, kad Lietuvoje turėsime galimybę įsigyti naujus šio gamintojo flagman...

  • Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?
    Nešiojamas įkroviklis – nepamainomas pagalbininkas?

    Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įr...

  • „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka
    „EPSON“ spausdintuvas: įsigyti ir verta, ir apsimoka

    Manote, kad jums visiškai nereikalingas spausdintuvas? Artimiau susipažinę su „Epson L386“ spausdintuvu galite tokią nuomonę kardinaliai pakeisti. ...

  • Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui
    Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

    Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), vykdydamas mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus technologijų srityje sėkmingai bendradarbiauja su įmonėmis iš įvairių pasaulio šal...

  • Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai
    Į stažuotę NASA keliaus šeši lietuviai

    Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmos...

    2
  • Kada mūsų darbo vietas užims robotai?
    Kada mūsų darbo vietas užims robotai?

    Dažnai girdime, kad netrukus ateis ta diena, kai mūsų darbus už mus galės nudirbti mašinos. Žurnalistas Richardas Gray bbc.com skelbiamame straipsnyje pamėgino išsiaiškinti, kada konkrečiai būtų galima to tikėtis. ...

    2
  • Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą
    Atrasta sniegu keliaujanti bakterija, kuri stabdo odos senėjimą

    Sniege galima rasti bakteriją arthrobacter, kuri gali būti itin naudinga žmogaus organizmui. Tai LRT.lt patvirtina šią bakteriją suradęs prancūzų mokslininkas biochemikas, NAOS grupės tyrimų centro vadovas dr. Francois Xavieras Pellay. ...

  • NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų
    NASA atrado 10 naujų Žemės dydžio egzoplanetų

    NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. ...

  • Mokslininkas: iš kosmoso mums nuolat gresia rimtas pavojus
    Mokslininkas: iš kosmoso mums nuolat gresia rimtas pavojus

    Daugiau nei prieš šimtą metų, kai Tunguskos sprogimo banga apskriejo visą planetą, žmonės apie kosminius pavojus dar nemąstė, nors sprogimo jėga buvo tūkstantį kartų didesnė už Hirošimos bombos. Taip LRT KLASIKAI sako geologa...

    2
Daugiau straipsnių