Prekyba tinklais Lietuvoje gali būti prilyginta prekyba ginklais

Lietuvoje brakonierių nelegaliais įrankiais graibstoma žuvis – didžiulis nuostolis Lietuvos gamtai, žvejams mėgėjams ir verslininkams. Pagrindinis brakonierių įrankis – tinklai, tad ar nereikėtų jų prilyginti ginklams? Toks pasiūlymas nuskambėjo Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, svarstant mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimų projektą. Tiek žvejai verslininkai, tiek mėgėjai sutinka, kad viena didžiausių Lietuvos žuvininkystės problemų yra tinklais gaudantys brakonieriai. Šiuo metu tinklų galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje – prekyba jais nei draudžiama, nei apribota, o įstatymai reguliuoja tik jų panaudojimą.

„Ar nebūtų geriausia jei prekyba tinklais prilygintume prekyba ginklais. Jais galėtų prekiauti tik specializuotos įmonės, o jiems įsigyti reikėtų leidimų, panašių kaip dabar reikia ginklams?, - klausė Seimo narys ir Aplinkos komiteto narys Andrius Burba. Į komiteto posėdį susirinkę žvejai verslininkai, mėgėjai ir žuvininkystės sferoje dirbantys mokslininkai vieningai pritarė tokiam siūlymui.

Be abejo, suvaržius prekybą tinklais, brakonieriavimo problemos nebūtų išspręstos, bet būtų padėti pagrindai jai riboti. Sudarius tokias sąlygas brakonieriams sunkiau įsigyti pagrindinį nusikaltimo įrankį. Taip tikimasi sumažinti ir nelegaliai sugaunamos žuvies kiekius. Žinoma, būtų naivu manyti, kad brakonieriai neras būdų, kaip nusipirkti tinklų ar nepradės gaminti savų, tačiau tai vistiek apsunkintų jų veiklą.

Šiuo metu Lietuvoje iškilusi priešprieša tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų. Nesutariančios pusės žeria kaltinimus viena kitai dėl pastebimai mažėjančio žuvų kiekio Lietuvos vidaus vandenyse. Nors abi pusės nepraleidžia progos priminti apie vieną ar kitą netinkamą veiksmą, sutaria, kad „tikrasis visų taikinys turėtų būti brakonieriai. Jie akivaizdžiai daro žalą ir niekam nuo jų buvimo nėra geriau, tad gal kurį laiką atidėkime tarpusavio ginklus ir susitelkime ties tikruoju „priešu“ - brakonieriais“, - ragino A. Burba.

Primename, kad Mėgėjų žūklės įstatymas bei Žuvininkystės įstatymo pataisos - vieni iš ilgiausiai mūsų Vyriausybėje ruošiamų teisės aktų. Šie įstatymai pradėti svarstyti dar buvusioje vyriausybėje, tačiau vis dar nepatvirtinti Seime. Galbūt tai nėra patys svarbiausi Lietuvos valstybei bei jos piliečiams įstatymai, kita vertus jie liečia didelę dalį mūsų šalies gyventojų, ypač tų teisės aktų įsigaliojimu yra suinteresuoti žvejai mėgėjai, kurių respublikoje priskaičiuojama apie 150 tūkst.

Kai kuriais duomenimis, meškeriotojų yra bene tris kartus daugiau, visgi negalima teigti, kad žmogus turintis meškerę arba gaudantis tokiu būdu žuvis porą kartų metuose, jau yra žvejys mėgėjas. Bet kokiu atveju, Lietuva pagal bendrą gyventojų ir meškeriotojų skaičiaus santykį yra antra valstybė pasaulyje po Makedonijos.