Pirataujame panašiai kaip Lenkija, Kroatija, Bahreinas ar Kolumbija

Pasaulinis programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje nelegaliai naudojamos programinės įrangos dalis išliko didelė ir siekė 54 proc.

Programinės įrangos gamintojai šalyje nelegaliai naudojamą programinę įrangą vertina 84,5 mln. litų.

Pagal nelegalios programinės įrangos dalį Lietuva prilygsta kaimyninei Lenkijai, Kroatijai, taip pat tokioms šalims, kaip Bahreinas ir Kolumbija. Kaimyninėje Latvijoje nelegalios programinės įrangos dalis siekia 56 proc., Estijoje - 50 proc.

Pasaulinis programinės įrangos piratavimo lygis auga

Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą jau septintus metus atlieka organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) kartu su tarptautine rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC). 2009 metais tyrimas buvo atliktas daugiau nei 100 pasaulio šalių.

„Nors nelegalios programinės įrangos naudojimo lygis Lietuvoje išliko nepakitęs, jis vis dar yra palyginti aukštas. Piratavimo metu prarandamos programinės įrangos gamintojų pardavėjų ir paslaugų tiekėjų lėšos gali atitolinti šio informacinių technologijų verslo segmento atsigavimą mūsų šalyje“, - sakė su BSA Lietuvoje bendradarbiaujančios „Verslo programinės įrangos aljanso“ prezidentas Ervinas Leontjevas.

Programinės įrangos piratavimo lygis praėjusiais metais sumažėjo 54 pasaulio šalyse, o išaugo tik 19-oje. Visgi pasaulinė nelegalios programinės įrangos naudojimo dalis, lyginant su 2008 metais, išaugo nuo 41 iki 43 procentų. Pagrindinė šio augimo priežastis – didėjantys nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai augančiose Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonomikose. Nelegaliai naudojamų programų vertė praėjusiais metais visame pasaulyje siekė beveik 138 mlrd. litų.

Pagrindinės nelegalios programinės įrangos naudojimo mažėjimo priežastys praėjusiais metais buvo susijusios su pardavėjų įgyvendintomis legalizavimo iniciatyvomis, vyriausybių ir gamintojų vykdytomis švietimo kampanijomis, teisinėmis priemonėmis ir technologinėmis naujovėmis, pavyzdžiui, skaitmeninių teisių valdymo (DRM) plėtra ir įmonių naudojama programinės įrangos išteklių valdymo paslauga.

Kai kuriose šalyse augančius programinės įrangos piratavimo rodiklius lėmė didėjanti kompiuterių vartotojų rinka, suaktyvėjęs senų kompiuterių naudojimas ir augantis programinės įrangos piratų bei skaitmeninių nusikaltėlių išprusimas. Taip pat tyrime pažymima, kad nelegalias programas naudojantys vartotojai dažnai praranda vertingus duomenis ir nukenčia nuo kenkėjų, įdiegtų į nelegaliai platinamą programinę įrangą.

Atsirastų daugiau darbo vietų

IDC tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais šalia kiekvienos parduotos legalios programinės įrangos, kurios vertė siekia 100 JAV dolerių, nelegaliai buvo išplatinamos programos, kurių vertė – 75 JAV doleriai. Taip pat vidutiniškai kiekvienas legaliai parduotos programinės įrangos doleris atneša 3-4 dolerius paslaugų ir platinimo bendrovėms.

Pasak E. Leontjevo, nelegalios programinės įrangos plitimas ir naudojimas turi tiesioginės įtakos informacinių technologijų inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir konkrečios šalies ekonomikos augimui. IDC tyrimų duomenimis, pasaulinio programinės įrangos piratavimo lygio sumažėjimas bent 10 proc., per ketverius metus sąlygotų 500 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą ir 140 mlrd. JAV dolerių įplaukas į pasaulio šalių ekonomikas.

Praėjusiais metais mažiausias programinės įrangos piratavimo lygis užfiksuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose (20 proc.), Japonijoje (21 proc.) ir Liuksemburge (21 proc.). Tuo tarpu didžiausi nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai pastebėti Gruzijoje, Zimbabvėje ir Moldovoje. Šiose šalyse nelegalios programinės įrangos dalis viršija 90 procentų.

Pasaulinis programinės įrangos piratavimo tyrimas atliekamas tiriant programinę įrangą asmeniniuose staliniuose kompiuteriuose, nešiojamuose, delniniuose ir interneto (angl. netbooks) kompiuteriuose. Tirta programinė įranga apima operacines sistemas, sisteminę programinę įrangą, pavyzdžiui, duomenų bazes ir saugumo programas, namų vartotojų naudojamas programas. Į tyrimą neįtraukiama programinė įranga, veikianti serveriuose.