- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po „Šaktarpio“ šventės, kuria pavasarį praėjusį šeštadienį sveikino Rusnės salos bendruomenė ir seniūnija, stebėti pamario krašte paukščius norinčiųjų žymiai padaugėjo.
„Pirmą kartą pakvietėme žmones į pamario paukščių karaliją ir nudžiugome, kad atvyko keliasdešimt ekipažų, šeimos net iš Kauno, Jonavos, kitų miestų,- Grynas.lt sakė Nemuno deltos regioniniame parke nuo 2006-ųjų dirbanti ekologė Kristina Mudinaitė.
Jau brandinama idėja rengti dažniau pažintinių ekspedicijų , nes jos pasirodė populiarios.
Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) komanda, pasistačiusi palapinę nuošaliau nuo Rusnės šventės scenos, sudomino atvykėlius vaizdine medžiaga ir paukščių sankaupų žemėlapiais. Ir visiems norintiems siūlė grupėmis aplankyti teritorijas, kurios dabar pilnos sparnuočių.
Specialistai atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje yra aptiktos 376 paukščių rūšys, bet apie jų būrius, buveines, gyvenimo būdą išplėsti praktinio pažinimo ribas be profesionalų pagalbos nelabai išeina.
NDRP komandai į talką šeštadienį atvyko kaimyninio Rambyno regioninio parko ekologas Drąsutis Brazauskas, ir , tapę gidais, du ekologai Skirvytės ir Pakalnės polderiuose sutiko penkiais dviračiais ir 20 automobilių atvykusius žmones. Iš viso - per 60 inteligentiškų šeimų su vaikais.
„Per tris valandas jiems žinių suteikėme bei paukščius parodėme tik Rusnės saloje. Nors jų sankaupos gausios visoje parko teritorijoje, kuri užima 30 tūkst. hektarų“, - sako ekologai.
Stebėtojai turėjo progos pamatyti įvairių rūšių žąsų, urvinių ančių. „Retų rūšių – baltaskruosčių berniklių, jūrinių šarkų, šaukštasnapių, rudakaklių berniklių taip pat yra“, - sako K.Mudėnaitė.
Ne tiek daug yra žmonių, kurie visas rūšis, kurios Lietuvoje aptinkamos, pažvelgę į paukščių skrydį ar stotą , iš karto atpažįsta. Bet norinčiųjų tai išmanyti daugėja.
Rupkalvių ornitologinio draustinio pakrašty prieš keletą dienų sutiktas Klaipėdos bendrovėje “Mūsų laikas“ dirbantis statybų specialistas 44-erių Edmundas Užpelkis pro žiūronus skaitė ant vienos iš žąsų kaklo užmauto ornitologinio žiedo įrašą.
„Tai yra įdomu, nes perskaitęs įrašą, siunčiu pranešimą į Kauno zoologijos muziejų ir gaunu atsakymą apie šio paukščio žiedavimo istoriją. Šis užsiėmimas mane įtraukė nuo 2009-ųjų ir neketinu jo atsisakyti, tai laisvalaikio pomėgis“,- sako žurnalistės laukuose užkalbintas vyras.
„Kodėl tai tapo svarbu?“,- susimąsto. Pasak jo, pavasarį gali regėti, kad Lietuvos žemė dar patraukli paukščiams ir kitokiems gyviams.„Reiškia, dar mūsų gamta pakankamai švari ir nėra stipriai urbanizuota. Šilutės rajone, manau, pavasariai dar ilgai teiks malonumą ne tik paukščių stebėtojams, bet ir visiems gamtos mylėtojams. Man tai yra svarbu“, - atsako žmogus.
Paprašytas plačiau save pristatyti, atskleidžia, jog jau mokykloje domėjosi paukščiais, bet paviršutiniškai. Į Lietuvos ornitologų draugiją įstojo 2009-aisiais, nes traukė surasti bendraminčių.
Žingeidumas prasidėjo nuo rudojo peslio, kurį pamatė savo kaime Jonaičiuose netoli Šilutės.
„Buvo gegužės mėnuo. Sumaniau domėtis plėšriaisiais paukščiais. Bet ilgainiui pažinimo ribas plėčiau. Beje, kai važiuodamas pamatydavau suopį ar lingę, stabdydavau, nes būtinai reikėdavo pavėpsoti kol jie dingdavo iš akiračio...Pora kartų staigiai bestabdydamas automobilį, avarines situacijas sukėliau. Ačiū dievui, viskas baigėsi laimingai“, - prisimena Edmundas.Vėliau jį ėmė traukti prie paukščių giesmininkų pažinimo. Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys konsultavo, jo pagalba , plečiant akiratį, buvo ir yra didžiausia.
Pirmieji paukščių stebėjimo metai E. Užpelkiui ypatingi buvo tuo, kad daug naujų rūšių sužinojo ir pamatė. „Bet kiek dar yra nematytų - nei vapsvaėdžio, nei žuvininko, nei vieno apuoko ir dar kiek kitų rūšių neregėta... "- skaičiuoja jis. Jo fotogalerijoje daugėja ir drugelių atvaizdų.
„Šioje srityje, manau, tobulėjimui ribų nėra. Šiemet sausio mėnesį pirmą kartą pamačiau sviliką, reto grožio paukštį. Nors man visi paukščiai yra gražūs, savaip mieli, netgi varnos ar krankliai. O šiemet kovo 26-ąją Rusnės saloje trumpai prieš akis šmėstelėjo rudakaklė berniklė tarp baltakakčių žąsų (būryje apie 900 individų). Kažko jos išsigando ,ar tai manęs, ar jūrinio erelio, kur nors netoliese medžiojančio, tai pakilo visos, apsuko kelis ratus ir vėl nutūpė. O kadangi ta berniklė reta, tai aš dar keturias valandas jos su žiūronais ieškojau, bet daugiau nepamačiau. Sušalau, pavargau. Tad ar gali atvirauti, atrodys - paukštininkai visai nupušę. Dėl vieno paukštelio!.. Bet net ir nieko nepęšes grįžau namo pakilia nuotaika.“- pasakoja E. Užpelkis.
Praėjusį sekmadienį, balandžio 1-ąją, daugelyje kraštų buvo minima Pasaulinė Paukščių diena. 1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Pasaulyje jų yra apie 10 tūkst. rūšių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...