Paskolų studentams sistema palankesnė bankams, bet ne studijuojantiems

„Studentams paskolos turi būti teikiamos ne prastesne tvarka, nei buvo iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio. Tokia tvarka, kokia yra dabar, palankesnė bankams, o į studentų poreikius ir galimybes nepakankamai atsižvelgiama. Studentai yra priversti ieškoti papildomų pajamų šaltinių studijų metu, kadangi turi sumokėti palūkanas, todėl teigti, jog paskolos, teikiamos tokiomis sąlygomis kaip dabar, skatina studijų prieinamumą negalime“, – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame nutarimo projekte dėl valstybės paskolų studentams ir toliau sąlygos lieka labiau palankios bankams nei valstybės paskolų prašantiems studentams. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) siūlymai taisyti paskolų sistemos klaidas ir ekonominės situacijos nebeatitinkančias nuostatas, sukeliančias finansines kliūtis studijuojantiems, nebuvo įtraukti į nutarimo projektą „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nutarimo projektą ketinama svarstyti artimiausiomis savaitėmis LR Vyriausybės posėdyje.

LSAS teikdama siūlymus pabrėžė, jog valstybės remiamas paskolas studentai turėtų pradėti grąžinti po dvejų metų nuo atitinkamos studijų pakopos baigimo, nutraukimo ar paskolos gavėjo išbraukimo iš studentų sąrašų. Studentas valstybės remiamą paskolą grąžintų ne vėliau kaip per 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios.

„Pagal dabar galiojančią tvarką, grąžinimas prasideda praėjus tik vieneriems metams nuo studijų baigimo. Nors paskolų grąžinimo pradžia gali būti atidėta, tačiau jei studento šeimos pajamos praėjus metams po studijų baigimo per paskutinius šešis mėnesius yra daugiau nei 50 proc. didesnės už valstybės remiamas pajamas, t.y. 525 lt., studentas turi ne tik pragyventi, bet ir pradėti grąžinti paskolą, kuri per mėnesį gali sudaryti apie 500 lt. Tokia paskolų grąžinimo sistema smarkiai atsilieka nuo Europos šalių, be to neatitinka šalies ekonominės situacijos “, - teigia I.Dičmonaitė.

Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją ir nedarbo lygį šalyje bei į tai, jog paskolos grąžinimo įmokos gali sudaryti daugiau nei 500 litų per mėnesį, LSAS siūlė didinti valstybės remiamų paskolų grąžinimo atidėjimui nustatytą pajamų dydį. Jeigu paskolos gavėjui, kurio šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui pastaruosius šešis mėnesius buvo ne daugiau kaip 50 proc. didesnės už du valstybės remiamų paskolų pajamų dydžius paskolos grąžinimas turėtų būti atidėtas.

LSAS taip pat siūlė atleisti studentus nuo paskolų palūkanų mokėjimo studijų metu. „Jeigu metinė palūkanų, skaičiuojamų už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti, norma viršija 5 proc., šių palūkanų dalis, viršijanti 5 proc. apmokama iš valstybės lėšų.“– rašoma kreipimesi. Organizacijos nuomone, remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, palūkanos studijų metu turi būti padengiamas valstybės lėšos, o grąžinimo laikotarpiu valstybė turėtų apmokėti palūkanų dalį, viršijančią 5 proc.

LSAS atkreipė dėmesį, jog reikia sudaryti galimybę teikti valstybės garantuojamą paskolą studijų kainai apmokėti ne tik rudens, bet ir pavasario semestro metu: valstybės remiamos paskolos, paskolos gyvenimo išlaidoms, bei paskolos pagal tarptautines sutartis turi būti teikiamos kasmet, du kartus per metus (rudens ir pavasario semestruose). Organizacijos nuomone, svarbu užtikrinti, jog valstybės remiamos paskolos būtų teikiamos studentui vieneriems studijų metams arba vienam semestrui, priklausomai nuo studento pageidavimų.