- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas.
Sukurtos tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenės tikslas – padėti kelti motyvaciją vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, taip pat – gauti tikslesnės informacijos apie Lietuvos mokslo įstaigose vykstančius procesus. Pasak projekto įgyvendintojų, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, diskusijos dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įgavo ženkliai didesnį pagreitį.
„Galima drąsiai teigti, kad besibaigiant projektui jaunųjų mokslininkų bendruomenė yra pastebimai glaudesnė, gebanti aktyviau kalbėtis ir vieningai nacionaliniu lygmeniu kelti jai rūpimus klausimus. Sprendimus dėl Lietuvos mokslo sistemos priimantys asmenys tai žino. Per dvejus metus sukėlėme diskusijas ne vienu opiu klausimu. Šios diskusijos buvo itin aktualios ir dėl aktyvesnės mokslo ir inovacijų politikos,“ – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
LJMS teigimu, suburto tinklo bendradarbiavimas ir nuosekli situacijos stebėsena leidžia ne tik identifikuoti svarbiausias problemas ir imtis iniciatyvų joms šalinti, bet ir padeda kurti tokią Lietuvos mokslo sistemą, kuri būtų patraukli jauniems mokslininkams ir kitiems tyrėjams. Iki šiol toks tinklinis stebėsenos modelis Lietuvoje nebuvo taikytas. Jo rezultatai buvo analizuojami ir kartu su pasiūlymais bei gerąja patirtimi buvo pristatomi mokslo ir studijų institucijoms bei visuomenei.
„Įvairiapusis keitimasis informacija bei žiniomis, bendravimas ir bendradarbiavimas yra būtinieji mokslo pasaulio plėtros elementai. Nuolat siekiame, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie būtų suvokiami kaip konstanta. Įstatyminė bazė bei finansiniai svertai neabejotinai yra svarbūs mokslo valdymo įrankiai, bet jie savaime negarantuoja kokybiškų studijų ir mokslinių tyrimų. Mūsų misija yra akylai stebėti, kokį poveikį turi instituciniai pokyčiai ir įvertinti, kiek jie prisideda prie mokslininkų skatinimo bendradarbiaujant vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, kurie savo verte garsintų Lietuvą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje“, - teigia projektą koordinavęs dr. Tomas Žalandauskas.
Projekto metu taip pat surengtos 2 nacionalinės ir 2 tarptautinės mokslo politikos aktualijoms skirtos konferencijos, surengtos „Idėjų kalvės“ stovyklos, sukurta informacinė sistema, surengti neformalaus jaunųjų mokslininkų mokymo seminarai, surengtos 80 viešų diskusijų. Jose buvo nagrinėjamos aktualios mokslo, mokslo ir inovacijų politikos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir kitos problemos. Pasak dr. V.Petrikaitės, suburtas tinklas tęs darbą ir pasibaigus projektui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...