Pandos nelaisvėje klesti, laisvėje - tebenyksta

Žiniasklaidoje apstu žinučių apie nelaisvėje gimusias pandas. Nors tai tikrai nemaža gamtosaugininkų sėkmė (nes nelaisvėje šios meškos retai vedasi jauniklius), visgi tokia informacija maskuoja nepatogią tiesą – pandų natūralūs gyvenamieji plotai ir toliau naikinami, rašo guardian.co.uk.

Tarp nelaisvėje gimusios pandos ir jos giminaitės laukinėje gamtoje, biologine prasme, nėra jokio skirtumo, bet ekologine ir estetine prasmėmis – tai du visiškai priešingi poliai.

Gamtosaugininkai turi labai naudingą terminą „išnykę gamtoje“. Jis nusako tokias rūšis, kurių individų gamtoje jau likę per mažai, kad jos galėtų sėkmingai gyvuoti ir jų egzistavimą palaiko tik nelaisvėje auginami gyvūnai. Tokiomis greit taps pandos.

Šiuolaikinių technologijų dėka, nelaisvėje laikomų pandų dabar yra apie 300 – 400, bet laisvėje gyvenančių skaičius greitai mažėja.

Prieš dešimt metų laisvėje gyveno per 1600 didžiųjų pandų. Naujausi skaičiavimo darbai jau atlikti ir šiuo metu vyksta jų sisteminimas. Gamtosaugininkai nekantriai laukia naujųjų rezultatų ir viliasi, kad paskutinis jų darbo veiklos dešimtmetis buvo vaisingas...

Pekino universiteto (Kinija) mokslininkai pandas tiria nuo 1984 m. Jų teigimu, gamtoje dar yra išlikusių stiprių pandų bendruomenių, kurios pajėgios didinti savo narių skaičių. Kinija radikaliai sumažino brakonieriavimo grėsmę, taikydama labai griežtus įstatymus ir skyrusi pandų apsaugai didžiulius pinigus, tačiau bambuko miškai toliau tebekertami. Mokslininkų nuomone, vienintelė viltis atstatyti pandų populiaciją – apsaugoti esamus bambukų miškus ir sukurti naujus.

Klaidinga būtų teigti, kad Kinijos valdžia nesirūpina pandomis: dabar veikia per 60 pandų rezervatų, kurie džiaugiasi pinigais ir dėmesiu iš įvairių pasaulio šalių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Dalis aukštutinės Jangdzės miškų (kuriuose gyvena pandos) jau pradeda atsigauti, bet optimizmui vietos dar nedaug – Kinija ketina vykdyti milžiniškus transporto, energetikos ir urbanizacijos projektus vakarinėje šalies dalyje, o tai reiškia garantuotus miškų kirtimus.

Kinijai pandos yra kultūrinis ir diplomatinis simbolis. Jos dovanojamos užsienio zoologijos sodams, kuriuose jos taip pat veisiamos. Mainų programos išugdė ir Kinijos specialistų gretas, bet pastaruosius du dešimtmečius gamtosaugininkai koncentravosi į pandų veisimą nelaisvėje, o ne jų gyvenamųjų vietų išsaugojimą. Tai yra klaida.

Reikia tikėtis, kad ši klaida ne lemtinga ir bus ištaisyta. O ateityje tai taps taisykle – norint išsaugoti rūšį, reikia saugoti ne tik individus, bet ir jų aplinką. Jei saugosi tik kurį nors vieną – rūšis išnyks.