- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimams už geriausias 2011 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.
Jau šeštus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinktos pačios geriausios disertacijos, buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų daugiau beveik mėnesio individualaus skaitymo ir vertinimo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrame komisijos posėdyje.
Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausiai yra iš fizinių mokslų (fizikos, informatikos ir kt.) bei technologijos mokslų, o taip pat iš vadybos krypties.
“Pasiūlytų darbų skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniaisiais metais, nepaisant to, kad pernai disertacijų buvo apginta šiek tiek mažiau nei 2010 metais. Aktyviausiai darbus siūlė VU ir VGTU, taip pat nemažai disertacijų, pateiktų konkursui, buvo apginta ASU”, - dalinosi savo mintimis LJMS pirmininkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – “Ypač džiugu, kad bėgant metams surinkome didelį vertintojų būrį – šįmet pasiūlytus darbus pirmajame etape vertino daugiau kaip penkiasdešimt vertintojų.”
Komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje. Daugelis vertinimo komisijos narių jau yra įgiję naudingos patirties, būdami ankstesniais metais LJMS konkurso „Geriausios disertacijos“ vertintojais. Disertacijas vertino ir pernai geriausių disertacijų autoriais pripažinti fizikas dr. Jan Devenson ir filologas dr. Mindaugas Šinkūnas, o taip pat kiti konkurso laureatai.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė fizikas Andrius Devižis, ekologijos ir aplinkotyros kryptyje disertaciją apsigynęs Nerijus Nika, biochemikas Kiril Lanevskij ir biologė Jurgita Šventoraitytė. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologės Eglė Kačkutė ir Laura Laurušaitė, taip pat istorikas Vasilijus Safronovas.
Net keturios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, dvi – Klaipėdos universitete ir viena – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Džiugu, kad Lietuvos verslo atstovai nelieka abejingi jauniesiems mokslininkams ir tampa tradiciniais LJMS konkurso rėmėjais. Nuo pat projekto pradžios, jau šeštus metus iš eilės konkursą remiantis DnB Nord bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją. Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio sričių disertacijos autoriui 5000 Lt apdovanojimą įsteigė AB TEO LT, jau ketvirtus metus remiantis šį renginį. Šiais metais rėmėjų būrį papildė UAB „Kardiolita“ – viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, palaikanti jaunųjų mokslininkų iniciatyvą.
Europos Parlamento narė Radvilės Morkūnaitė jau trečius metus iš eilės įsteigė apdovanojimą už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika: 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.
Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks gegužės mėn. 4 dieną LR Prezidento Rūmuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...