Nelegali programinė įranga dažniausiai aptinkama projektavimo ir transporto įmonėse

Programinės įrangos gamintojų asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Lietuvoje nelegali programinė įranga dažniausiai aptinkama architektūros, dizaino ir projektavimo paslaugas teikiančiose bendrovėse. Asociacijos atstovų teigimu, šių įmonių padaroma žala autorių teisių turėtojams taip pat yra didžiausia.

„Pagrindinė projektavimo ir dizaino bendrovių verslo priemonė – programinė įranga, tačiau praktika rodo, kad būtent šios bendrovės dažniausiai pažeidžia autorių teises ir rizikuoja naudodamos nelegalią programinę įrangą“, - sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ (Balticlaw Offices) advokatė Jolanta Kaminskaitė.

Asociacijos atstovės teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje taip pat pastebima, kad nelegali programinė įranga vis dažniau aptinkama transporto priežiūros ir pervežimų paslaugas teikiančiose įmonėse. „Jos sudaro beveik trečdalį visų įmonių, kuriose aptinkami minėti pažeidimai,“ – sakė J.Kaminskaitė.

Padaryta žala padidėjo tris kartus

BSA atstovės duomenimis, nuo metų pradžios Lietuvos policijos pareigūnai atliko 15 programinės įrangos platintojų ir 11 programinės įrangos vartotojų patikrinimų. Per šį laikotarpį buvo iškelta viena administracinio teisės pažeidimo byla, dvi civilinės bylos ir inicijuota 10 ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose bendrovėms. Baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių pažeidimą kyla, kai autorių teisių turėtojams padaroma žala viršija daugiau nei 13 tūkst. litų.

Pasak J. Kaminskaitės, galima prognozuoti, kad šiais metais inicijuojamų baudžiamųjų bylų skaičius augs ir viršys inicijuojamų administracinio teisės pažeidimo bylų skaičių. „Šis augimas reiškia, kad šiais metais nustatyta autorių teisių turėtojams piratavimo padaryta žala bus kur kas didesnė nei praėjusiais metais. Šiuo metu nustatyta vidutinio dydžio žala siekia apytiksliai 30 tūkst. litų, o tai yra beveik 3 kartus daugiau nei pernai“, - teigė BSA atstovė advokatė Jolanta Kaminskaitė.

BSA duomenimis, šiais metais tapo aktyvesni apie nelegalią programinę įrangą pranešantys asmenys. Per visus 2009 metus, BSA gavo pranešimus apie 11 bendrovių naudojančių nelegalią programinę įrangą. Tuo tarpu per pirmąjį 2010 metų pusmetį jau gautas 31 pranešimas.

Klumpa ir dėl nežinojimo

J. Kaminskaitės teigimu, labai dažnai komercinę veiklą vykdančių bendrovių vadovai nesidomi ir nekontroliuoja, kokia programinė įranga diegiama ir naudojama jų valdomoje bendrovėje.

Nuo 2008 m. rudens BSA siūlymu 26 Lietuvos bendrovėse buvo atliktas naudojamos programinės įrangos auditas. „Audito rezultatai nustebino programoje dalyvavusius bendrovių vadovus. Po atlikto audito paaiškėjo, jog daugiau nei pusė bendrovių arba iš viso nėra įsigijusios kompiuterių programų licencijų, arba naudoja daugiau programų, nei tai leidžia turimos licencijos“, - sakė BSA atstovė.

Vienos iš įmonių, Alytaus bendrovės „Saugida“, kuri turėjo atlyginti kompensaciją dėl nelegaliai naudotos programinės įrangos, komercijos vadovas Giedrius Krickas teigė, kad mažai įmonei nelegalios įrangos naudojimas kainavo labai brangiai. „Buvo konfiskuoti įmonės kompiuteriai, kuriuose įdiegtos nelegalios programos. Bendra nuostolių suma siekė apie 17 tūkst. litų. Bendrovėms ir jų vadovams patarčiau vengti pigias kompiuterių tvarkymo paslaugas siūlančių žmonių – geriau nepagailėti kelių šimtų litų ir įsigyti legalią programinę įrangą iš patikimų partnerių“, – sakė G. Krickas.

Pasak Lietuvos programinės įrangos gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas" prezidento Ervino Leontjevo, įmonės gali išvengti rizikos atlikdamos reguliarius programinės įrangos auditus. „Auditų metu įmonių vadovai ne tik išvengia rizikos būti apkaltintiems nelegalia veikla, bet ir gauna profesionalias išvadas apie programinės įrangos naudojimo efektyvumą, reikiamus atlikti tobulinimus ir išlaidų IT ūkiui sumažinimą“, - sakė E.Leontjevas.

Gresia ir piniginės baudos, ir laisvės atėmimas

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai už neteisėtą programinės įrangos naudojimą numato administracinę, baudžiamąją ar civilinę atsakomybę. Asmenims, neteisėtai besinaudojantiems kompiuterių programine įranga, gali būti skirta bauda nuo 1 iki 2 tūkst. litų arba nuo 2 iki 3 tūkst., jei asmuo jau buvo baustas už panašius nusižengimus. Taip pat konfiskuojamos neteisėtos programinės įrangos kopijos arba jų gamybos priemonės.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą už nelegalios programinės įrangos naudojimą gali grėsti viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Piratavimo lygis išlieka aukštas

Praėjusiais metais nelegaliai naudojamos programinės įrangos dalis Lietuvoje išliko didelė ir siekė 54 proc. BSA ir tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „International Data Corporation“ (IDC) atlikto tyrimo duomenimis, nelegaliai naudojamų programų vertė praėjusiais metais Lietuvoje siekė 84,5 mln. litų. Lietuva pagal programinės įrangos piratavimo rodiklius prilygsta Kolumbijai ir Bahreinui.

Lietuvoje dažniausiai pažeidžiamos BSA narių „Adobe“, „Autodesk“, „Corel“, „Microsoft“, „Symantec“ teisės. Šių gamintojų programinės įrangos neteisėtas atgaminimas užfiksuojamas dažniausiai – net 67 kartus nuo 2008 metų rudens.

Pasak E. Leontjevo, nelegalios programinės įrangos naudojimas bendrovėse turi tiesioginės įtakos informacinių technologijų inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir konkrečios šalies ekonomikos augimui. IDC tyrimo duomenimis, pasaulinio programinės įrangos piratavimo lygio, kuris praėjusiais metais siekė 43 proc., sumažėjimas bent 10 proc., per ketverius metus sąlygotų 500 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą ir 140 mlrd. JAV dolerių įplaukas į pasaulio šalių ekonomikas.


Šiame straipsnyje: programinė įranga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių