Mokslinių tyrimų finansavimo srityje – mažiau biurokratizmo

Europos Komisija prakalbo apie naujas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo taisykles ir apskaitos tvarką.

Nemažos dalies mokslininkų nuomone, taisyklės, kurių laikantis jų projektams skiriamos Europos Sąjungos lėšos, nenuoseklios ir nepagrįstai sudėtingos. Jie skundžiasi ir tuo, kad paraiškų dėl mokslinių tyrimų finansavimo teikimo terminai per trumpi ir kad įvairiuose projekto etapuose vėluojama išmokėti skirtus pinigus, nurodo europa.eu.

Pripažinusi, kad dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose tapo sudėtinga, ir siekdama, kad teikti paraiškas ir administruoti dotacijas būtų lengviau, Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles.

Pagal jos planą būtų įdiegtos naujos kompiuterių sistemos, supaprastinta administravimo tvarka, užtikrinta, kad taisyklės būtų taikomos nuosekliai, o kvietimai teikti paraiškas skelbiami laiku. Ekspertų grupė stebėtų, ar priėmus naujas taisykles padėtis gerėja.

Kitu pasiūlymu siekiama dar didesnių permainų - siūloma keisti ne tik mokslinių tyrimų finansavimo, bet ir visų ES lėšų skyrimo tvarką. Jei pasiūlymas bus priimtas, projektų rengėjams nebereikės sudarinėti visų išlaidų sąrašų. Apskaitos metodai būtų suderinti su ES šalių finansuojamiems moksliniams tyrimams taikomais apskaitos metodais.

Naujoje ateinančio dešimtmečio ekonomikos strategijoje Europos Sąjunga pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą siekiant ekonomikos atsigavimo ir ilgalaikio augimo. Vienas iš tikslų - padidinti išlaidas moksliniams tyrimams iki 3 proc. Europos Sąjungos BVP ir taip pritraukti geriausius mokslininkus ir naujoves drąsiai diegiančias įmones.

2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu moksliniams tyrimams Europos Sąjunga skyrė 50,5 mlrd. eurų. Į šią sumą neįtrauktos branduoliniams tyrimams skirtos lėšos. Šios srities tyrimams 2007-2011 m. skirta 2,7 mlrd. eurų.

Tačiau sudėtingos taisyklės atgraso daug mokslininkų, visų pirma dirbančių mažosioms įmonėms. Būtent joms turėtų būti naudingiausi siūlomi pokyčiai.
Už mokslinius tyrimus atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegana-Quinna rengia rekomendacijas, kaip Europa galėtų pasiekti 3 proc. tikslą. Šios rekomendacijos rudenį bus pristatytos ES aukščiausiojo lygio susitikime, jose bus nagrinėjamos svarbiausios dabartinės problemos, pavyzdžiui, klimato kaitos, maisto saugos ir visuomenės senėjimo.


Šiame straipsnyje: moksliniai tyrimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių