Mokslininkai mano turintys seniausią pasaulyje žmogaus kraujo mėginį

Mokslininkai, tyrinėjantys prieš maždaug 5 300 metų gyvenusio priešistorinio žmogaus, praminto Otzi, palaikus, rastus įšalusios viename Italijos Alpių ledyne, trečiadienį pranešė išskyrę kraujo mėginį, kuris, kaip manoma, yra seniausias kada nors rastas pasaulyje.

Vokietijos ir Italijos mokslininkai nurodė, kad skenuojančiu atominės jėgos mikroskopu tyrinėjo audinių pjūvius, paimtus iš strėlės padarytos žaizdos, tapusios šio neolito epochos gyventojo mirties priežastimi, taip pat nubrozdinimų ant jos dešinės rankos.

„Jie išties panašūs iš šiuolaikinius kraujo mėginius“, - sakė 46 metų vokietis profesorius Albertas Zinkas, vadovaujantis Europos akademijos Mumijų ir ledo žmogaus institutui, įsikūrusiame Bolcano mieste - Italijos šiaurinio Aukštosios Adidžės regiono, kurio gyventojai daugiausiai kalba vokiškai, sostinėje.

„Iki šiol tai aiškiausi seniausių kraujo ląstelių pėdsakai“, - mokslininkas sakė telefonu, pridūręs, kad naujoji technologija taip pat gali būti pritaikyta tyrinėti senovės egiptiečių mumijoms.

Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai kruopščiai ištyrė mėginius, paimtus iš gerai išsilaikiusio priešistorinio žmogaus skrandžio, žarnyno ir dantų.

Vokietijos alpinistai rado iš ledyno styrančius Otzi palaikus 1991 metais, kopdami į Tirolio Alpes netoli Austrijos ir Italijos sienos, o šis vardas priešistoriniam medžiotojui buvo suteiktas pagal jo radimo vietos vokišką pavadinimą.

Otzi buvo rudaplaukis, o jo kraujas buvo 0 grupės. Manoma, kad šis vyras buvo apie 45 metų, kai jį pakirto priešų strėlė, kopiant į aukštus kalnus prieš maždaug 5 300 metų.

Antropologas A.Zinkas sakė, kad jo bendradarbių rasti raudonieji kraujo kūneliai yra klasikinės apvalaino disko pavidalo - tokie patys, kaip ir mūsų laikais gyvenančių sveikų žmonių.

„Labai įdomu pamatyti, kad raudonieji kraujo kūneliai gali taip ilgai išsilaikyti“, - nurodė mokslininkas.

Anksčiau šiais metais mokslininkai pirmąkart nustatė visą Otzi genomo seką. Šio tyrimo duomenys rodo, kad žuvusysis buvo linkęs į širdies ir kraujagyslių ligas, o jo akys buvo rudos, tad šio vyro kilmė gali būti siejama su Artimųjų Rytų regionu.

Otzi nevirškino laktozės, o šis požymis būdingas neolito žemdirbių bendruomenėms. Be to, jis yra pirmasis žinomas erkių platinamos bakterinės Laimo ligos nešiotojas.

Tiriant nugaroje strėlės padarytą žaizdą, buvo rasta kraujo krešėjime dalyvaujančio baltymo fibrino pėdsakų, sakoma tyrėjų pranešime.

Fibrinas aptinkamas šviežiose žaizdose, o vėliau suyra, todėl panašu, kad šis medžiotojas nuo sužalojimo mirė iš karto, o ne po kelių dienų, kaip manyta anksčiau.