Mokslininkai atgaivino 30 tūkst. metų senumo augalą

Rusijos mokslininkai išaugino augalus iš amžinajame įšale buvusio vaisiaus, kurį prieš 30 tūkst. metų paslėpė voverės. Vaisius atrastas Kolmijos upės Sibire pakrantėje. Būtent ši vieta labiausiai traukia žmones, ieškančius mamutų kaulų.

Iš vaisiaus Ląstelių biofizikos instituto mokslininkų komanda išaugino augalus Silene stenophylla, priklausančius gaisrenų šeimai. Leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai pažymi, kad tai – kol kas seniausia augalų medžiaga, kurią pavyko atgaivinti. Iki šiol rekordas priklausė palmių sėkloms, kurios 2 tūkst. metų buvo saugomos Masadoje, Izraelyje, praneša BBC.

Tyrėjų komandai vadovavęs profesorius Davidas Gilichinskis mirė likus kelioms dienoms iki straipsnio paskelbimo. Jame jis ir jo kolegos aprašo 70 upės krantuose rastų voverių atsargų žiemai slėptuvių.

„Visos slėptuvės aptiktos 20–40 metrų gylyje. Jos rastos tuose pačiuose sluoksniuose kaip ir didelių žinduolių, tokių kaip mamutai, plaukuotieji raganosiai, bizonai, arkliai, elniai ir kiti mamutų laikų faunos atstovai, kaulai bei augalų liekanos, – rašo tyrėjai. - Vertikalių ledo pleištų buvimas rodo, kad visa tai nuolat šalo ir niekada neatitirpo. Taigi fosilinės slėptuvės ir jų turinys nuo jų užkasimo ir užšalimo momento niekada nebuvo atšildytos“, – teigia jie.

Atrodo, kad voverės savo atsargas kaupė šalčiausioje slėptuvės dalyje, o vėliau jos visam laikui užšalo. Manoma, kad tai nutiko dėl vėstančio klimato.

Laboratorijoje Maskvoje komandos mėginimai sudaiginti subrendusias sėklas nebuvo sėkmingi. Galiausiai jie nusprendė panaudoti paties vaisiaus elementus, kuriuos mokslininkai vadina „placentos audiniu“.

„Kol kas tai yra neįprasčiausias ypatingo aukštesnių augalų medžiagos ilgaamžiškumo pavyzdys“, – kalbėjo Robinas Probertas, Jungtinės Karalystės Tūkstantmečio sėklų banko konservacijos ir technologijos skyriaus vadovas.

„Manęs nestebina tai, kad pavyko surasti gyvos tokio senumo medžiagos. Būtent čia galėtume ieškoti – amžinajame įšale ir fosilijomis virtusiose graužikų slėptuvėse, kur sukauptos sėklos. Tačiau mane stebina tai, kad jie atrado daigios medžiagos placentinėje medžiagoje, o ne subrendusiose sėklose“, – pažymėjo jis.

Rusų mokslininkų komanda teigia, kad medžiagos ląstelėse yra daugybė sacharozės, kuri augančius augalus aprūpino maisto medžiagomis. Cukrūs yra konservantai. Mokslininkai tyrinėja, ar jų negalima būtų naudoti vakcinų šviežumui užtikrinti karšto klimato šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje, vietoj dabar naudojamo šaldymo. Tad gali būti, kad daug cukraus turinčios ląstelės sugebėjo taip ilgai išlikti potencialiai gyvybingoje būsenoje.

Silene stenophylla vis dar auga Sibiro tundroje. Kai tyrėjai palygino šiuolaikinius augalus ir jų atgaivintus pusbrolius, jie aptiko subtilių skirtumų vainiklapių formoje ir gėlių lytyje. Kokios to priežastys – kol kas nežinoma.

Tyrėjai savo straipsnyje teigia, kad tokio pobūdžio tyrimai gali padėti evoliucijos tyrinėjimams ir suteikti daugiau žinių apie ankstesnių tūkstantmečių klimato sąlygas. Tačiau galbūt labiausiai viliojanti mintis – galimybė, naudojant tokias pačias technologijas, atgaivinti kitus dabar jau išnykusius augalus, jei tik voverės ar kokie kiti gyvūnai paslėpė jų sėklų ar vaisių.

„Mes prognozuojame, kad sėklos galėtų išlikti daigios tūkstančius, o galbūt ir dešimtis tūkstančių metų. Nemanau, kad kas nors galėtų tikėtis šimtų tūkstančių metų. Taigi yra galimybė prikelti išnykusius žydinčius augalus tokiu pat būdu, kaip ir kalbant apie mamutų atgaivinimą“, – kalbėjo R. Probertas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių