- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko.
Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai.
Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis. Šis procesas, vadinamas magnetiniu persijungimu, gali magnetinę energiją staiga paversti šilumos ar kinetine energija, praneša SPACE.com.
Magnetinį persijungimą mokslininkai iki šiol siejo su planetomis, turinčiomis magnetinį lauką, tokiomis, kaip Žemė, Merkurijus, Jupiteris ir Saturnas. Šie magnetiniai laukai nukreipia Saulės vėjo iš Saulės atnešamas krūvį turinčias daleles į sluoksnį, supantį planetą, vadinamą magnetosfera. Magnetinis persijungimas vyksta magnetosferoje ir gali sukelti poliarines pašvaistes ir magnetines audras.
Užuovėjoje esančioje planetos pusėje, kuri užstota nuo Saulės vėjo, magnetosfera ištįsta – taip susidaro vadinama magnetinė uodega. Nors Venera neturi magnetinio lauko, ji turi magnetinę uodegą, kurią sukuria su jonosfera, viršutine atmosferos dalimi, kuri pripildyta elektros krūvį turinčių jonų, sąveikaujantis Saulės vėjas.
Naudodami Europos kosmoso agentūros zondo „Venus Express“ surinktus duomenis, mokslininkai nustatė, kad Veneros magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas. To rezultatas – 3,4 tūkst. kilometrų pločio magnetinis plazmos burbulas, gyvavęs 94 sekundes.
„Plazmos dinamika Veneroje ir Žemėje yra stebėtinai panaši, nors jų magnetinės aplinkos yra labai skirtingos – viena turi magnetinį lauką, kita – ne“, – teigė tyrimo vadovas Tielongas Zhangas, Austrijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto mokslininkas.
Šie atradimai galėtų padėti paaiškinti paslaptingas šviesas, stebimas Veneroje.
„Daugybę dešimtmečių įvairiomis priemonėmis užfiksuoti blyškūs šviesos žybsniai, kurie laikyti poliarinėmis pašvaistėmis. Tačiau Veneros pašvaisčių priežastis žmonėms jau ilgą laiką nedavė ramybės, nes ši planeta neturi tikro magnetinio lauko“, – teigė T. Zhangas.
Dabar šią mįslę galbūt pavyks įminti.
„Ar šiuos blyškius žybsnius galima interpretuoti kaip pašvaistes? Manau, mūsų atradimas, kad magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas, bus palankus pašvaisčių paaiškinimui“, – kalbėjo mokslininkas.
Be to, šie duomenys galėtų suteikti daugiau žinių apie kometas, kurios, kaip ir Venera, nėra magnetinės. Tai, kaip dėl magnetinio persijungimo Veneroje magnetinis burbulas atsiskyrė nuo magnetinės uodegos, galėtų paaiškinti, kodėl kometų uodegos gali atsiskirti nuo kometų galvų, teigė T. Zhangas.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...