Mokslininkai aiškinasi Veneros pašvaisčių paslaptis

Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko.

Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai. 

Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis. Šis procesas, vadinamas magnetiniu persijungimu, gali magnetinę energiją staiga paversti šilumos ar kinetine energija, praneša SPACE.com. 

Magnetinį persijungimą mokslininkai iki šiol siejo su planetomis, turinčiomis magnetinį lauką, tokiomis, kaip Žemė, Merkurijus, Jupiteris ir Saturnas. Šie magnetiniai laukai nukreipia Saulės vėjo iš Saulės atnešamas krūvį turinčias daleles į sluoksnį, supantį planetą, vadinamą magnetosfera. Magnetinis persijungimas vyksta magnetosferoje ir gali sukelti poliarines pašvaistes ir magnetines audras. 

Užuovėjoje esančioje planetos pusėje, kuri užstota nuo Saulės vėjo, magnetosfera ištįsta – taip susidaro vadinama magnetinė uodega. Nors Venera neturi magnetinio lauko, ji turi magnetinę uodegą, kurią sukuria su jonosfera, viršutine atmosferos dalimi, kuri pripildyta elektros krūvį turinčių jonų, sąveikaujantis Saulės vėjas. 

Naudodami Europos kosmoso agentūros zondo „Venus Express“ surinktus duomenis, mokslininkai nustatė, kad Veneros magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas. To rezultatas – 3,4 tūkst. kilometrų pločio magnetinis plazmos burbulas, gyvavęs 94 sekundes. 

„Plazmos dinamika Veneroje ir Žemėje yra stebėtinai panaši, nors jų magnetinės aplinkos yra labai skirtingos – viena turi magnetinį lauką, kita – ne“, – teigė tyrimo vadovas Tielongas Zhangas, Austrijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto mokslininkas. 

Šie atradimai galėtų padėti paaiškinti paslaptingas šviesas, stebimas Veneroje. 
„Daugybę dešimtmečių įvairiomis priemonėmis užfiksuoti blyškūs šviesos žybsniai, kurie laikyti poliarinėmis pašvaistėmis. Tačiau Veneros pašvaisčių priežastis žmonėms jau ilgą laiką nedavė ramybės, nes ši planeta neturi tikro magnetinio lauko“, – teigė T. Zhangas. 

Dabar šią mįslę galbūt pavyks įminti. 

„Ar šiuos blyškius žybsnius galima interpretuoti kaip pašvaistes? Manau, mūsų atradimas, kad magnetinėje uodegoje vyksta magnetinis persijungimas, bus palankus pašvaisčių paaiškinimui“, – kalbėjo mokslininkas. 

Be to, šie duomenys galėtų suteikti daugiau žinių apie kometas, kurios, kaip ir Venera, nėra magnetinės. Tai, kaip dėl magnetinio persijungimo Veneroje magnetinis burbulas atsiskyrė nuo magnetinės uodegos, galėtų paaiškinti, kodėl kometų uodegos gali atsiskirti nuo kometų galvų, teigė T. Zhangas. 

Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.


Šiame straipsnyje: Venerapašvaistėsastronomija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių