Žmonės negali gyventi amžinai: nustatytos maksimalios amžiaus „lubos“

Tikrindami demografinius duomenis iš daugiau kaip 40 valstybių, Niujorke dirbantys mokslininkai nustatė, kad galimas maksimalios žmogaus gyvenimo trukmės pailgėjimas „jau buvo pasiektas“ 10-ajame dešimtmetyje. Pikas buvo pasiektas maždaug 1997 metais, kai mirė iki šiol nepranokto amžiaus – 122 metų ir 164 dienų – sulaukusi prancūzė Jeanne Calment (Žan Kalman).

„Vėlesnė tendencija – kad seniausias (tebegyvenantis) žmogus pasaulyje yra maždaug 115 metų “, – sakė tyrimo bendraautorius Brandonas Milhollandas (Brandonas Milholandas) iš Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) medicinos koledžo.

Šis rodiklis atrodo nepriklausomas nuo fakto, kad vidutinė gyvenimo trukmė toliau ilgėja, gerėjant medicininei priežiūrai, mitybai ir gyvenimo sąlygoms. Kitaip tariant, šiais laikais daugiau žmonių sulaukia garbingo amžiaus, bet itin ilgai gyvenantys asmenys nebeišgyvena tiek ilgai kaip ankstesni rekordininkai.

„Mes prognozuojame, kad ši (tendencija) išliks stabili artimiausioje ateityje“, – sakė B. Milhollandas. „Įmanoma, kad vienas kitas gyvens truputį ilgiau (nei 115 metų), bet tikimybė kam nors pasaulyje išgyventi iki 125 metų yra mažesnė nei vienas iš 10 tūkstančių“, – sakė jis.

Visa tai, žinoma, gali pakeisti koks nors didelis medicinos ar technologijų proveržis – koks nors seniai ieškomas gyvybės eliksyras. „Negalime atmesti proveržio, kuris dar labiau padidins gyvenimo trukmę, galimybės, bet tai turės būti nepanašu į nieką, ką matėme anksčiau“, – sakė B. Milhollandas. „Pastarųjų kelių dešimtmečių medicinos laimėjimai galėjo pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo kokybę, bet jie nepadarė nieko, kad pailgintų maksimalią gyvenimo trukmę“, – pridūrė jis.

Natūrali riba

Mokslininkai naudoja terminą „maksimali gyvenimo trukmė“ – tai amžius, kurio yra sulaukęs ilgiausiai gyvenęs kurios rūšies atstovas.

Vidutinė gyvenimo trukmė yra apskaičiuotas žmonių amžiaus vidurkis. Jis kartu su kitais rodikliais padeda nusakyti visuomenės gerovę. Pasak mokslininkų, vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje beveik be perstojo ilgėjo nuo XIX amžiaus.

Pavyzdžiui, mūsų dienomis Jungtinėse Valstijose gimę kūdikiai gali tikėtis išgyventi iki beveik 79 metų, o 1900-aisiais gimusių amerikiečių vidutinė gyvenimo trukmė tebuvo 47 metai. Nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio maksimali gyvenimo trukmė taip pat ilgėjo, bet atrodo, kad jau pasiekė savo ribą. Tai rodytų, kad gali būti biologinė žmogaus gyvenimo trukmės riba, nors kai kurie žmonės dar viliasi rasti gyvybės šaltinį.

„Mūsų rezultatai tvirtai rodo, kad žmonių maksimali gyvenimo trukmė yra fiksuota ir pavaldi natūraliems ribojantiems veiksniams“, – rašo tyrėjai.

B. Milhollandas pripažino, kad „šiek tiek“ nusivylė rezultatais. „(Tačiau) mūsų, kaip mokslininkų, pareiga yra tiesa, net jei ji ne visada maloni, – sakė jis. – Prognozuoju, jog tie, kurie siekia nemirtingumo, vis tiek laikysis vilties apie kažkokią dar neatrastą technologiją, sudarysiančią sąlygas viršyti ribą, kurią mes aptikome.“ „Tam tikra prasme padarėme jiems paslaugą: jei jie savo viltis sietų su įprastiniais medicinos laimėjimais, kurie, kaip nustatėme, neveikia (maksimalios) gyvenimo trukmės, skaudžiai nusiviltų“, – aiškino B. Milhollandas

Komentuodamas tyrimą, Ilinojaus universiteto mokslininkas Stuartas Jay Olshansky (Stiuartas Džėjus Olšanskis) žurnale „Nature“ rašė, jog šios išvados primena, kad „žmonija artėja prie natūralios gyvenimo ribos“.