- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mūsų planeta jau netrukus gali atsidurti, o gal jau ir atsidūrė didžiuliame pavojuje: keliaudama Paukščių Taku, Saulės sistema neišvengs gravitacinės padėties, kuri išjudins šimtus Oorto debesyje snaudžiančių įvairiausio kalibro kometų.
Mokslininkai nustatė, kad Žemę maždaug kas 26 mln. metų „nuprausia“ meteoritų, asteroidų, kometų lietūs. Šie pragaištingi periodai Žemėje sutampa su visais masiniais gyvybės išmirimais, planetoje įvykusiais per pastaruosius 260 mln. metų. Šios pasaulio pabaigos susijusios su Saulės judėjimu Paukščių Tako galaktikos erdvėje – tais laikotarpiais Saulės sistema atsiduria gana tankiame mūsų galaktikos regione.
Tankesniame galaktikos regione yra daugiau kosminių kūnų (ne tik žvaigždžių, planetinių sistemų, bet ir tamsiosios medžiagos), kurios keičia gravitacinį balansą. Gravitaciniai pokyčiai išjudina Saulės sistemos pakraščiuose esančio Oorto debesies „gyventojas“ – kometas. Kaip tik tada Saulės sistemoje ir prasideda periodiniai kometų liūčių sezonai – kometos pajuda Saulės sistemos centro link, pakeliui praskriedamos pro planetas (įskaitant ir Žemę) arba jas net ir kliudydamos.
Pastarąjį kartą kometų liūtis Saulės sistemoje vyko maždaug prieš 11 mln. metų – kaip tik tuo metu įvyko mioceno vidurio masinis gyvybės išmirimas. Tačiau, anot Niujorko universiteto geologijos profesoriaus Michaelo Rampino, gali būti didelė klaida manyti, kad gyvename saugioje epochoje, o kita kometų liūtis prasidės dar tik po daugelio milijonų metų.
„Yra požymių, kad kometų aktyvumas per pastarąjį milijoną metų yra neįprastai didelis, o kai kurių kometų orbitos kažkokios padrikos, todėl gali būti, kad kaip tik šiuo metu vyksta kometų liūtis arba ji netrukus prasidės, – atkreipia dėmesį mokslininkas. – Tai būtų gana logiška išvada, nes Saulės sistema šiuo metu yra viduriniojoje disko dalyje, kur galimi juodosios medžiagos ir kitų galaktikos objektų gravitacinės įtakos pokyčiai Oorto debesiui.“
Tamsioji medžiaga – paslaptinga nematoma substancija, supanti galaktikas ir aptinkama tik pagal gravitacinį poveikį. Manoma, kad tamsioji medžiaga gali sudaryti apie 80 proc. visatos.
M. Rampino su kolega iš Karnegio instituto Kenu Calderia atliko meteoritinių smūgių ir masinių gyvybės išmirimų analizę ir patikslino jų datas. Paaiškėjo, kad šeši masiniai gyvybės išmirimai susiję su periodais, kai Žemė buvo intensyviau bombarduojama kosminių kūnų.
Vienas iš tirtų atvejų – Žemės susidūrimas su didele kometa ar asteroidu prieš 65 mln. metų Jukatano pusiasalio pakrantėje, dėl kurio, kaip manoma, išmirė dinozaurai. Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ mokslininkai rašo, kad penki iš šešių didžiausių smūginių kraterių Žemės paviršiuje susiję su masiniais gyvybės išmirimais.
„Koreliaciniai ryšiai tarp šių kraterių susiformavimo ir gyvybės išmirimų per pastaruosius 260 mln. metų yra ypač ryškūs, todėl galima daryti prielaidą, kad juos sieja net ir priežasties-pasekmės ryšiai, – įsitikinęs M. Rampino. – Kosminių katastrofų ciklas neabejotinai turėjo įtakos planetos formavimuisi ir joje klestinčiai gyvybei.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...