Vos 19 žymėtų paukščių gamtininkams išsiuntė 32 tūkstančius signalų

32 tūkstančiai. Tiek vietos signalų Gamtos tyrimų centro mokslininkai iki šiol yra gavę iš implantuotų palydovinių siųstuvų, kuriais yra pažymėję 19 paukščių, žiemojimo metu sugautų Baltijos jūros priekrantėje.

Aštuonioms nuodėgulėms ir vienai ledinei ančiai bei aštuoniems rudakakliams narams siųstuvai buvo implantuoti jūrinių paukščių telemetrijos antrojo lauko darbų sezono metu, 2012 m. lapkričio – 2013 m. kovo mėnesiais.

Tokiu būdu renkama detali informacija apie šių paukščių naudojamas žiemavietes Baltijos jūroje. Tačiau vienas pažymėtas rudakaklis naras dalį žiemojimo sezono praleido net ir Šiaurės jūroje. Siųstuvai taip pat padeda sužinoti paukščių migracijos terminus, kelius, apsistojimo vietas bei migracijos greitį.

„Iš viso šiuo metu duomenis siunčia 12 paukščių – septynios nuodėgulės, keturi rudakakliai narai ir viena ledinė antis. Visi jie šiuo metu jau yra savo perimvietėse Rusijos šiaurėje, už Poliarinio rato. Dabar renkame informaciją apie jų perimvietes“, – sako paukščių inventorizacijos veikloms vadovaujantis dr. Mindaugas Dagys, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto mokslininkas. Pirmojo sezono metu taip buvo pažymėti du paukščiai – nuodėgulė antis ir rudakaklis naras, kurių siųstuvai signalus mokslininkams transliavo virš dešimties mėnesių.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad renkant informaciją tokiais tradiciniais metodais kaip paukščių žiedavimas reikėtų kur kas didesnių paukščių imčių, didesnių pastangų ir laiko. Tuo metu siųstuvu  pažymėjus keletą paukščių, gaunama naujų, itin tikslių žinių apie rūšių ekologiją.

Iki šiol tokiu būdu surinkti duomenys neleidžia patvirtinti išankstinės prielaidos, kad žiemojantys paukščiai intensyviai juda tarp priekrantės ir atviros jūros akvatorijų, tačiau suteikia išsamių duomenų apie šių paukščių naudojamas žiemavietes Baltijos jūros rytinėje pakrantėje ir net Šiaurės jūroje. Šios žinios papildo ir padeda tiksliau interpretuoti duomenis, renkamus atliekant Baltijos jūros paukščių stebėjimus iš laivų.

Unikalų skaimeninį jūrinių paukščių stebėjimo būdą mokslininkai pasitelkia įgyvendindami Europos Sąjungos LIFE+ programos projektą, kurio vienas iš tikslų – gerinti jūros paukščių, kurių daugelio populiacijos pastaraisiais metais ženkliai mažėja, apsaugą Baltijos jūroje.

Nuo projekto pradžios – 2010 metų įvyko 21 ekspedicija, kurių metu buvo atliekamos narų, nuodėgulių ir ledinių ančių, alkų, narūnėlių ir taisčių apskaitos trijose projekto teritorijose – Sambijos plynaukštėje, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje ir Klaipėdos seklumoje.

Daugiausiai paukščių buvo užregistruota Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje. Gausumu čia išsiskyrė nuodėgulės ir ledinės antys, tačiau nemažai stebėta ir alkų. Gausios ledinių ančių sankaupos stebėtos ir Sambijos plynaukštėje. Tikėtina, kad pastaruoju metu atviroje jūroje esančių žiemaviečių svarba ledinėms antims ypač išaugo, nes pagrindinėse jų žiemavietėse priekrantėje labai sumažėjo jų pagrindinio maisto objekto – midijų, kuriomis maitinasi sparčiai plintanti invazinė žuvų rūšis – juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus).

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto koordinuojamo projekto metu taip pat inventorizuojamos žūvų rūšys ir Baltijos jūros dugno buveinės Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Surinktų duomenų pagrindu bussteigiamos saugomos jūrinės teritorijos nykstančioms rūšims ir buveinėms išsaugoti bei parinkti tinkamiausias jų apsaugos priemones.