Už vaiką sunkesnė kuprinė – praeitis?

Kaip galimas sprendimas dažnai įvardijamos mokyklose įrengtos spintelės, jose vaikai gali palikti dalį vadovėlių, tačiau, pasak mokytojų, mokymo priemonės dažniausiai reikalingos ir namuose. Galima išeitis įvardija gydytojai, mokytojai ir švietimo ekspertai.

Didelis svoris = prasti rezultatai?

Pasak neurologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, manualinės terapijos specialisto Jono Girskio, sunkių kuprinių problema pastaraisiais metais ne tik nemažėja, bet akivaizdžiai auga. Todėl pasekmės gali būti labai įvairios – nuo galvos skausmo iki nugaros išvaržos. Nuolatinis sunkus krūvis gali lemti net prastus vaiko mokymosi rezultatus.

„Lazda turi du galus: žinios plečia mūsų pasaulėžiūrą, deja, daug knygų kuprinėje lenkia mažametį prie žemės. To pasekmės nėra tik fizinės, o skausmas raumenų ir kaulų sistemoje sekina centrinę nervų sistemą. Dėl to sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, vaikui sunku išsėdėti suole, jis greitai pavargsta. Galiausiai tai perauga į rimtas medicinines problemas, vaikai tampa jaunais ligoniukais, o valstybė augina ateities stuburinių pacientų armiją, kuri tuštins valstybės biudžetą“, – apie kasdien tampomus vaikų svorius kalba gydytojas J. Girskis.

Pasak mediko, vaikams su ydinga laikysena siūlomos bendros mankštos duoda mažai naudos. Mankštą gali daryti tik sveiki žmonės, tačiau susidūrus su stuburo problemomis, jau reikia kalbėti apie raumenų ir kaulų sistemos reabilitaciją – tikslingus gydomuosius judesius.

Lazda turi du galus: žinios plečia mūsų pasaulėžiūrą, deja, daug knygų kuprinėje lenkia mažametį prie žemės.

Kūne reikia surasti raumenis, kurie nebeatlieka savo funkcijos – yra per silpni arba itin įsitempę, todėl reikia atkurti normalią jų veiklą. Jei vaikas, kuris susilenkęs vos pasiekia savo kelius, nusiunčiamas į baseiną arba jam liepiama daryti bendrą mankštą, situacija tikrai nepagerės. Tai jau problema, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai, nes toks vaikas, tapęs studentu, gali būti rimtas pacientas ir gydytis stuburo išvaržą.

Pabrėžiama, kad svarbus ne tik kuprinės svoris, bet ir jos forma. Kuprinės turėtų būti su tvirtomis, plačiomis petnešomis ir pakietinimu, kuris prisispaustų per stuburo vidurį. Nešiojamą svorį gali palengvinti dar vienas dirželis aplink liemenį. Kuprinė neturėtų būti nei per ilga, nei per daug trumpa: jos dydį reikia atitaikyti pagal vaiko liemens ilgį, ji neturi nukristi ant sėdmenų. Svarbu, kaip vaikas nešioja svorį – dažnas kuprinės ar rankinės nešiojimas ant vieno peties kenkia laikysenai.

Pakeis technologijos?

Anot leidyklos „Šviesa“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovo Tado Puko, tik patarimai, kaip taisyklingai nešioti kuprinę ir mankštintis, svorio problemos neišspręs. Higienos normų reikalavimai nurodo vadovėlius leisti dalimis, kad knygos būtų lengvesnės, bet ir tai ne panacėja, todėl imta ieškoti kitų sprendimo būdų.

„Praėjusiais metais pristatėme virtualią mokymosi aplinką „Eduka klasė“, kurioje galima rasti visų pagrindinių vadovėlių elektronines versijas. Kuo patogiau mokytis, tuo daugiau dėmesio galima skirti pačiam dalykui. Elektroninėje erdvėje esantis turinys yra prieinamas bet kur – kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje ar telefone, todėl namuose vaikai gali mokytis iš popierinio vadovėlio, o mokykloje naudotis elektroniniu arba, atvirkščiai. Taip kuprinėje gali likti tik sąsiuviniai ir rašymo priemonės“, – sako T. Pukas.

Tokia galimybė Lietuvos mokyklose buvo sutikta entuziastingai. Jau per pirmąjį pusmetį „Eduka klase“ kartu su savo mokiniais pradėjo naudotis apie 4 tūkst. Lietuvos mokytojų, o kas savaitę jų skaičius padidėja bent keliais šimtais.

Beveik kiekvienoje Lietuvos mokykloje yra bent po vieną mokytoją, kuris šią naujovę išbando su savo mokinių grupe ir supažindina kitus mokytojus. Kol kas daugiausiai užduočių yra skirta matematikos pamokoms.