- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitmeninės technologijos keičia gyventojų finansinius įpročius. „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jaunesnio amžiaus gyventojai, perduodami vieni kitiems pinigų, nebeteikia pirmenybės gryniesiems, o mieliau renkasi elektroninius pervedimus.
2 iš 3 apklaustųjų tikisi, kad per ateinančius penkerius metus tradicines pinigines visiškai pakeis išmanieji telefonai ir juose naudojamos finansinių paslaugų programėlės.
Pervesti paprasčiau nei perduoti grynais
„Parduotuvėse grynuosius pinigus jau prieš kurį laiką nustelbė mokėjimo kortelės. Šiuo metu stebime pokytį, kuomet perduodami pinigus tarpusavyje žmonės vis dažniau renkasi nebe grynuosius pinigus, bet elektroninius pervedimus. Ypatingai ši tendencija ryški jaunesnių gyventojų elgsenoje. Apie 60 proc. 18-35 m. amžiaus gyventojų, norėdami draugui ar šeimos nariui perduoti 20 eurų, rinktųsi elektroninį pervedimą – pasinaudotų interneto arba mobiliąja bankininkyste“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.
Išmanieji vejasi kompiuterius
Lyginant mobiliąją ir interneto bankininkystę, dauguma gyventojų kasdienių finansų valdymui vis dar renkasi interneto bankininkystę. Remiantis apklausos rezultatais, situacijoje, kuomet artimam žmogui reikia pervesti 20 eurų, didesnė dalis tą padarytų kompiuteriu. Išmanųjį telefoną pinigų pervedimui dažniausiai pasitelktų jaunimas iki 25 m. – ketvirtadalis jų pinigus kitam žmogui nusiųstų vos gavę prašymą, nes rinktųsi naudotis išmaniajame telefone esančia finansinių paslaugų programėle.
„Matome, kad jaunimo amžiaus grupėje pervedimai išmaniuoju telefonu populiarėja itin sparčiai, ir manome, kad ši tendencija tik ryškės. Naujoji karta užaugo su išmaniaisiais telefonais ir yra įpratę viską daryti čia ir dabar naudodamiesi mobiliuoju įrenginiu“, – sako L. Lapinskaitė. Tuo metu prioritetą gryniesiems pinigams vis dar teikia gyventojai, kurių amžius nuo 56 metų ir daugiau. 86 proc. jų net ir nedidelę sumą draugams ar artimiesiems perduotų grynaisiais.
Nežino visų galimybių
Komentuodama apklausos rezultatus banko atstovė pastebi, kad dalis žmonių pinigų pervedimus vis dar įsivaizduoja taip, tarsi tai būtų sudėtingas ir laikui imlus procesas. 75 proc. visų apklaustųjų vis dar įsitikinę, kad norint pervesti pinigų yra būtina prisėsti prie kompiuterio. Net 85 proc. apklaustųjų teigė, kad kasdienėje situacijoje pervesti pinigų pavyks ne visada, nes tam būtina žinoti kito žmogaus sąskaitos numerį.
„Įdomu tai, kad galimybė pervesti pinigų nežinant žmogaus sąskaitos numerio nėra naujiena – tai jau galima padaryti keliais telefono mygtukų paspaudimais. Vadinasi, žmonėms tereikia pakeisti įsivaizdavimą apie elektroninių pervedimų galimybes ir pokytis turėtų įvykti pakankamai greitai“ – komentuoja L. Lapinskaitė.
Per dieną išmaniąja programėle – beveik 1,5 mln. eurų
Šio banko klientai jau kelerius metus naudojasi banko programėlės funkcija, leidžiančia išsiųsti draugui SMS žinute, „Facebook“ pranešimu ar el. paštu prašymą pervesti konkrečią sumą pinigų. Tokį prašymą gavusiam draugui tereikia paspausti nuorodą ir patvirtinti pervedimą. Sąskaitos numerio ir kitų gavėjo duomenų suvedinėti nereikia.
Naudodamiesi šia programėle per mėnesį gyventojai atlieka pervedimų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 42 mln. eurų. Tokių pervedimų skaičius per metus yra šoktelėjęs net 110 procentų. L. Lapinskaitės teigimu, tokiam augimui įtakos turėjo ir nauja išmani klientų identifikavimo priemonė „Smart-ID“, kurią ypač pamėgo mobiliosios bankininkystės naudotojai.
Po 5 metų piniginių nebereikės?
Pasak Klientų aptarnavimo tarnybos vadovės, nepaisant sentimentų gryniesiems pinigams, šalies gyventojai pripažįsta augantį mobiliosios bankininkystės populiarumą ir pritaria, kad po kelerių metų išmaniajame telefone esančios programėlės leis visiškai atsisakyti tradicinių piniginių. 28 proc. apklaustųjų mano, kad šis pokytis įvyks per artimiausius 2 metus, o 32 proc. galvoja, kad tam prireiks iki penkerių metų.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1009 respondentai, šių metų liepos mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...