„Twitter“: krikščionių žinutės pozityvesnės, ateistų analitiškesnės

Ar religingi žmonės iš tiesų laimingesni už netikinčiuosius? Ateistai, žinoma, karingai sušuktų: „jokiu būdu!”

Vis dėl to, naujas tyrimas rodo, jog krikščionys savo internetiniuose pranešimuose skleidžia daugiau pozityvių minčių, nei ateistai. Kita vertus, pastarieji gali didžiuotis labiau pasižymintis analitinėmis žinutėmis.

Beveik 2-iejų milijonų „twitter“ pranešimų kompiuterinė analizė atskleidė, jog krikščionys dažniau, nei ateistai, naudoja pozityvius žodžius, o negatyvius – rečiau. Tačiau taip pat rečiau, nei netikintieji, įsitraukia į analitinius apmąstymus. Krikščionys taip pat labiau linkę atvirai rašyti apie savo santykius su kitais žmonėmis, skelbia tyrimo išvados, išspausdintos žurnale „Social Psychological & Personality Science“.

Tyrimo autoriai pasirinko daugiau, nei 16 tūkstančių „twitter“ naudotojų, kurie aktyviai seka žymias asmenybes, skleidžiančias ateistines ar religines žinutes. Jie analizavo pranešimų turinius, ieškodami pozityvių ir negatyvių žodžių, atskleidžiančių emocines autorių būkles.  Buvo stebima, kaip dažnai naudojami žodžiai, nurodantys socialinius santykius („draugas“, „brolis“ ir pan.), taip pat, kaip dažnai rašomi žodeliai, nurodantys apmąstymus („kadangi“, „aš manau“ ir pan.)

„Jei religingi žmonės iš tiesų yra laimingesni, reikia gerai suprasti, kodėl šie du dalykai siejasi tarpusavyje“, – teigia tyrimo autorius, Ilinojaus universiteto absolventas Ryanas Ritteris. „Šio tyrimo išvados sutampa ir su kitomis studijomis, atskleidusiomis socialinės pilnatvės ryšį su gera savijauta. Juk religinės bendruomenės yra labai socialios. Vien priklausymas tam tikrai religinei grupei suartina skirtingus žmones. Gali būti, kad būtent šis bendruomeniškumas ir yra priežastis, kodėl religingi žmonės yra laimingesni.“

„Kita vertus, ateistai pasižymėjo stipresniu analitiškumu, dažnesniais apmąstymais, kas, ekstremaliais atvejais, gali sumažinti laimės lygį“, – aiškina tyrimą atlikti padėjusi psichologijos profesorė Jesse Preston.

Ankstesniuose budistų, induistų, krikščionių ir musulmonų tyrimuose taip pat buvo rastas ryšis tarp religingumo ir pasitenkinimo gyvenimu. Tačiau didžioji dalis šių tyrimų prašė žmones pačius įvertinti savo laimės, pozityvių emocijų lygį, tam tikrais laikotarpiais.

„Twitter“ suteikė progą matyti, kaip žmonės jaučiasi įvykio akimirką. Mums net nereikėjo rengti apklausų – jie viską pasakydavo tiesiogiai dalindamiesi savo įspūdžiais ir emocijomis“, – teigia J. Preston.

Tačiau tikintieji neturėtų skubėti džiaugtis, jog jie yra laimingesni už ateistus.  „Twitter“ pranešimų analizė atskleidžia tik koreliacinį ryšį, tačiau nenurodo priežasčių. Tyrimo rezultatai nereiškia, jog ateistai neišvengiamai yra mažiau laimingi ar pasmerkti amžinai depresijai. „Jei religija laimės lygį pakelia netiesioginiais faktoriais, kaip bendruomeniškumas, tą patį gali pasiekti ir žmonės, atsiskyrę nuo religijų“, – teigia J. Preston.