Atrasta tris saules turinti sistema

Galima net pavydėti –  naujai atrastos egzoplanetos danguje šviečia ne viena, ne dvi, o net trys saulės.

Nors mokslininkai žino, kad daug planetų turi porą saulių, tačiau planeta, kurios danguje šviečia trejetas ryškių žvaigždžių – daug retesnis radinys. Naujai rastas tolimas pasaulis, KELT-4Ab, sukasi apie vieną žvaigždę. Savo ruožtu apie šią žvaigždę sukasi pora kaimyninių žvaigždžių. Nauji tyrimai parodė, kad šios dvynės žvaigždės skrieja pakankamai arti planetos, kad kiekviena jų šviestų kaip mėnulio pilnatis.

Tai ne tik labai nuo Saulės sistemos besiskiriančios žvaigždžių sistemos pavyzdys, – šis keistas išsidėstymas gali padėti geriau suprasti netoli nuo savo žvaigždės skriejančių dujų gigantų – „karštųjų Jupiterių“ – vystymąsi.

Trigubas saulėlydis

KELT-4Ab, kurio masė panaši į Jupiterio, apie KELT-A žvaigždę apskrieja per tris dienas. Netoliese esančios KELT-B ir KELT-C žvaigždės viena apie kitą apskrieja per 30 metų, ir drauge apie KELT-A ir jos planetą ratą apsuka maždaug per 4 000 metų.

Jasonas Eastmanas, asocijuotasis Harvard-Smithsonian astrofizikos centro mokslininkas, dviem robotizuotais teleskopais Arizonoje ir Pietų Afrikoje, sudarančiais Kilodegree Extremely Little Telescope (KELT), atlikto tyrimo, aptikusio KELT-A, apie ją skriejančią įkaitusią planetą ir tolesnę KELT-BC žvaigždžių porą, tyrimo pagr. autorius.

Nors planetos atmosferos sudėtis dar nežinoma, J. Eastmanas sakė Space.com, kad atmosferoje virš planetos (kadangi ant jos paviršiaus stovėti neįmanoma), pagrindinė žvaigždė atrodytų ~40 didesnė už Saulės vaizdą Žemėje. Žvaigždžių poros nariai būtų beveik tokie šviesūs kaip Mėnulio pilnatys, nors be gero teleskopo jos labiau primintų mažylio piršto atstumu esančius du šviesos taškus danguje .

Planetos žvaigždžių trejetuose – retas dalykas; KELT-4Ab yra vos ketvirta žinoma trijų žvaigždžių sistema. Iš jų KELT-A – ryškiausia pagrindinė žvaigždė, ne tik todėl, kad yra karštesnė žvaigždė už kitas žinomų trejeto sistemų, bet ir dėl artumo Žemei – vos už 680 šviesmečių.

Tyrimas buvo publikuotas Astronomical Journal.

Karštieji Jupiteriai

„Karštųjų Jupiterių iš viso neturėtų būti. Nė vieno“, – sakė J. Eastmanas.

„Jupiterio dydžio dujinės planetos turėtų susiformuoti daug toliau nuo pagrindinės žvaigždės ir likti ten, kaip kad mūsų Jupiteris, – sakė jis. – Kaip konkrečiai jie atsidūrė taip arti, yra atviras klausimas, bet pagal vieną teoriją, jie migruoja dėl sąveikos su trečiu objektu – šiuo atveju, su trečiuoju ir ketvirtuoju KELT-BC objektu.“

Kai astronomai kūrė pirmąsias planetų formavimosi teorijas, jie tegalėjo remtis tik Saulės sistemos planetomis. Kai pirmosios atrastos planetos pasirodė esančios dujiniai gigantai, apie savo žvaigždes apskriejantys vos per kelias dienas, egzistuojanti planetų formavimosi teorija buvo apversta žemyn galva ir mokslininkams tenka gerokai palaužyti galvas, kad suprastų, kaip naujai stebimos sistemos įmanomos. Dauguma mokslinikų sutaria, kad masyvieji pasauliai į užimamą poziciją nukeliavo jau susiformavę, stumtelėti gretimų planetų, žvaigždžių ar kitų procesų, paaiškino J. Eastmanas.