- Simona Vasiliauskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nemokamas – tik sūris pelėkautuose, tad, neturėdami kokybiškos antivirusinės programos, savo kompiuterį ar telefoną vargu ar apsaugosite, LRT RADIJUI sako IT ir saugumo ekspertas Marius Pareščius. Virusas, primena specialistas, gali užkoduoti jūsų telefono adresų knygelę, elektroninį paštą, ištrinti ar išplatinti duomenis – tarkim, sąskaitas, klientų sąrašus, asmeninius susirašinėjimus. Kai kuriais atvejais užkoduojamas telefonas, o tada už atblokavimą prašoma pinigų – reketuojama.
Informacinės technologijos šiandien lydi mus kiekviename žingsnyje. Net jei nuspręstume visiškai atsisakyti kompiuterio, retas apsieitų be telefono ar planšetinio kompiuterio. O visi šie prietaisai nuolat puolami virusų – save platinti sugebančių kompiuterinių programų.
IT ir saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad virusai pastaruoju metu tapo ypač greiti ir gali sukelti rimtų problemų tiek konkretiems vartotojams, tiek įmonėms.
„Virusas gali užkoduoti jūsų telefono adresų knygelę, elektroninį paštą, ištrinti ar išplatinti duomenis. Pavyzdžiui, išsiųsti visiems jūsų draugams SMS su nuoroda į save patį tam, kad plistų efektyviau ir greičiau“, – kalba M. Pareščius.
Taip pat, vardija ekspertas, virusas gali išplatinti jūsų duomenis, tarkim, sąskaitas, klientų sąrašus, asmeninius susirašinėjimus. Kai kuriais atvejais virusas užkoduoja telefoną, o tada už atblokavimą prašoma pinigų – reketuojama.
Antivirusinė programa – būtina
M. Pareščiaus teigimu, nors anksčiau, įsidiegus virusui, dar būdavo galima spėti ką nors padaryti (nuspausti reikiamą mygtuką, perkrauti kompiuterį ar išjungti jį iš elektros lizdo), šiandien taip išvengti virusų nebepavyktų – jie tapo per greiti.
Bet antivirusinės programos gali padėti apsisaugoti: „Antivirusinės programos – barjeras, neleidžiantis virusui užkrėsti kompiuterio. Antra, jos blokuoja neaiškias svetaines, neleidžia parsisiųsti jau užkrėstų dalykų.“
Antivirusinės programos – barjeras, neleidžiantis virusui užkrėsti kompiuterio. Antra, jos blokuoja neaiškias svetaines, neleidžia parsisiųsti jau užkrėstų dalykų.
Vis dėlto ne visi linkę naudotis antivirusinėmis programomis arba nesidomi jomis ir mano, kad užteks nemokamų. Bet IT ir saugumo ekspertas su tuo nesutinka.
„Nemokamas tik sūris pelėkautuose, – pabrėžia jis. – Nemokamos programos gali apsaugoti tik iš dalies. Be to, jose nėra visų reikalingų apsaugos funkcijų.“
Be to, primena M. Pareščius, didžioji dalis nemokamų programinių įrangų dažniausiai teikia tik apribotas versijas, kad vartotojas nusipirktų brangesnę: „Pabandei, tau patiko – perki normalią versiją. Kai kuriais atvejais nemokamos programinės įrangos skirtos tik asmeniniam naudojimui, o kad jas naudotum įmonės, verslo reikalams, turi pirkti licenciją.“
Dauguma mūsų technologinėmis priemonėmis nesinaudoja tik namuose, bet mes keliaujame, jungiamės prie viešųjų tinklų. O M. Pareščius sako, kad net ir oro uoste galime pasigauti virusų. Todėl, apsisprendus įrenginius apsaugoti ir įsigyti antivirusinę programą, svarbiausia perskaityti atsiliepimus ir pažiūrėti, kokios funkcijos siūlomos, nes daugumos programų kaina panaši.
Turėti neužtenka
Tačiau neužtenka antivirusinę programą tiesiog turėti – reikia žinoti, kaip su ja elgtis (pavyzdžiui, laiku atnaujinti).
Kaip sako M. Pareščius, dažniausiai antivirusinės programos, vos įjungus kompiuterį, atsisiunčia atnaujinimus, bet kai kuriems vartotojams nepatinka, kad tai daroma per dažnai, todėl jie pakeičia nustatymus, kad programa atsinaujintų kartą per savaitę ar net kartą per mėnesį. „To negalima daryti. Atnaujinti būtina mažiausiai kartą per dieną, galima – kas keturias valandas“, – pabrėžia ekspertas.
Taip pat, pastebi jis, kai kurie vartotojai išjungia antivirusinę programą, kad ji neblokuotų tam tikrų svetainių, nelėtintų kompiuterio darbo. Kiti sako, kad internete nenaršo, todėl ir antivirusinės programos jiems nereikia.
„Bet atsineša USB rakte kažkokį dokumentą, kad ir iš mokslo įstaigos, ir užkrečia kompiuterį. Virusų yra ir dabar visur. Jei turėsime tinkamas priemones, galėsime nuo jų apsisaugoti“, – primena M. Pareščius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...