- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švirkštas įsmeigiamas vienam darbuotojui tarp nykščio ir rodomojo piršto. Tuomet vienu paspaudimu į jo ranką implantuojama mikroschema – sukurtas dar vienas „kiborgas“.
Vaizdai, galintys atrodyti kaip antiutopinė darbovietės vizija, Švedijos startuolių centre „Epicenter“ jau tapo beveik kasdienybe. Ši kompanija siūlo centro darbuotojams ir startuolių kūrėjams įsidėti ryžio grūdelio dydžio lustus, atstojančius darbo pažymėjimą – vienu rankos mostu galima atidarinėti duris, valdyti spausdintuvus ar nusipirkti gėrimą.
Šios injekcijos tapo tokios populiarios, kad „Epicenter“ darbuotojai rengia vakarėlius pasiryžusiems įsidėti lustus kolegoms.
„Manau, didžiausias jų privalumas yra patogumas“, – sakė vienas iš „Epicenter“ įkūrėjų ir vykdomasis jo direktorius Patrickas Mestertonas (Patrikas Mestertonas). Jis pademonstravo, kaip veikia mikroschema, vienu mostelėjimu atidaręs duris. „Ji paprasčiausiai pakeičia daugelį dalykų, kuriuos turite, kitus komunikacijos prietaisus – kreditines korteles ar raktus“, – sakė jis.
Pati technologija nėra nauja. Tokios mikroschemos naudojamos žymėti naminius gyvūnėlius. Įvairios kompanijos jomis naudojasi sekdamos savo siuntinius. Visgi tokios mikroschemos dar niekada nebuvo naudojamos masiškai žymėti darbuotojus. „Epicenter“ ir kelios kitos kompanijos yra pirmosios, sumaniusios plačiai naudoti mikroschemas.
Leidžia rinkti informaciją
Visgi, kaip ir visos naujausios technologijos, šie lustai kelia klausimų dėl saugumo ir privatumo. Pažymima, kad jie yra biologiškai saugūs, bet kai kurios savybės atrodo mažiau patrauklios.
Be kita ko, mikroschemos leidžia rinkti informaciją apie tai, kaip dažnai darbuotojas lankosi darbe arba ką perka. Kaip ir elektroniniai darbuotojų pažymėjimai ar išmanieji telefonai, jie renka tokią pačią informaciją, tačiau nuo mikroschemų darbuotojai negali taip paprastai atsiskirti.
„Žinoma, dėtis kažką į kūną yra gana didelis žingsnis. Iš pradžių ir man taip atrodė“, – sakė P. Mestertonas, prisiminęs iš pradžių jį kamavusias abejones dėl mikroschemos.
„Kita vertus, žmonės implantuoja į savo kūnus įvairius dalykus, tokius kaip širdies stimuliatoriai ir kiti širdies veiklą reguliuojantys įtaisai, – sakė jis. – Tai yra daug rimtesni dalykai nei nedidelė mikroschema, kuri iš tikrųjų gali komunikuoti su įrenginiais.“
„Epicenter“, kuriame yra įsikūrusios daugiau kaip 100 kompanijų ir dirba apie 2 tūkst. žmonių, pradėjo implantuoti mikroschemas savo darbuotojams 2015-ųjų sausį. Dabar jas turi apie 150 darbuotojų.
Tokias mikroschemas savo darbuotojams siūlo ir viena kompanija Belgijoje. Be to, pasaulyje pastaraisiais metais atsirado ir atskirų atvejų, kai technologijų entuziastai nusprendžia jas išbandyti.
Šios nedidelės mikroschemos naudoja artimojo lauko komunikacijos technologiją (Near Field Communication, NFC). Ji taip pat naudojama kreditinėse kortelėse bei mobiliųjų atsiskaitymų sistemose.
Įrenginiu sužadinus tokį lustą elektromagnetinėmis bangomis kelių centimetrų atstumu, perduodamas nedidelis informacijos kiekis. Mikroschemos yra „pasyvios“ – tai reiškia, kad jose įrašyta informaciją, kurią gali nuskaityti kiti įrenginiai, tačiau jos nuskaityti negali.
Stokholme įsikūrusio Karolio instituto mikrobiologas Benas Libbertonas (Benas Libertonas) sakė, kad iš tokių mikroschemų, esančių žmogaus kūne, programišiai gali išgauti daugybę informacijos. Be to, tobulėjant mikroschemoms etinių dilemų vis daugės.
„Informacija, kurią įmanoma išgauti iš įterptos jūsų kūne mikroschemos, smarkiai skiriasi nuo duomenų, kurią galima gauti iš jūsų išmaniojo telefono, – sakė jis. – Iš esmės, galėtumėte gauti informacijos apie savo sveikatą, galėtumėte gauti informacijos apie jūsų buvimo vietą, kaip dažnai dirbate, kaip ilgai dirbate, ar darote pertraukas, kad nueitumėte į tualetą ir panašiai.“
B. Libbertonas sakė, kad jei yra renkami tokie duomenys, didžiausias klausimas yra, kas su jais daroma bei kas ir kokiu tikslu jais naudojasi.
Žingsnis į ateitį?
Visgi kol kas „Epicenter“ „kiborgų“ grupė neatrodo dėl to sunerimusi.
„Žmonės manęs klausia: „Ar tu turi mikroschemą?“, ir aš sakau: „Taip, o kodėl ne?“ – sakė 47-erių metų „Epicenter“ darbo su klientais vadovas Fredricas Kaijseris (Fredrikas Kaiseris).
„Ir tada jie pradeda nervintis dėl privatumo problemų, ką tai reiškia ir taip toliau. Na, o man tai reiškia tik tai, kad mėgstu išbandyti naujus dalykus, ir tiesiog vertinu tai kaip priemonę, ką ji galėtų atnešti ateičiai“, – pareiškė jis.
Šios mikroschemos tarp „Epicenter“ darbuotojų tapo tokios populiarios, kad kas mėnesį jie rengia vakarėlius, kurių dalyviams šie įrenginiai implantuojami nemokamai.
Tai reiškia, kad tame centre gana dažnai lankosi implantacijos operacijas atliekantis Jowanas Osterlundas (Jovanas Osterlundas) iš „Biohax Sweden“, vadinantis save „kūno programišiumi“.
Jis iš anksto paruoštais švirkštais implantuoja žmonėms mikroschemas į mėsingą delno dalį šalia nykščio. Visa operacija tetrunka kelias sekundes, o lustus įsidėti pasiryžę asmenys labai retai skundžiasi skausmu ar kraujavimu. „Kitas elektronikos žingsnis – patekti į kūną“, – pareiškė jis.
25-erių metų Sandra Haglof, dirbanti renginius organizuojančioje kompanijoje „Eventomatic“, kuri yra įsikūrusi „Epicenter“, anksčiau jau yra tris kartus vėrusis auskarus, taigi jos kairioji ranka tik truputį suvirpa, kai J. Osterlundas implantuoja į ją mažytį lustą.
„Noriu būti dalimi ateities“, – nusijuokė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?8
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...