- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sukurtas žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojantys informacijos saugojimo įrenginiai
RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu.
Yra du atminties tipai – laikinoji ir pastovioji. Pastoviojoje atmintyje duomenys išlieka ir be energijos tiekimo, ir kol kas pagrindinė pastovioji atmintinė yra flash atmintis. Nors ji veikia gerai, tačiau ši technologija jau pasiekė mažinimo ribą ir darosi vis sunkiau ir sunkiau prietaisus mažinti, tuo pat metu saugant vis daugiau informacijos.
Bet Australijos mokslininkai sukūrė naujoviškų nanodydžio įrenginių platformą, leisiančią išsaugoti daug daugiau informacijos, mėgdžiojant žmogaus atmintį.
Šios sluoksniuotos struktūros sukurtos, naudojant 10 000 kartų už žmogaus plauką plonesnes oksidų plėveles.
„Plėvelių chemija specialiai pakeičiam, kad jose pasireikštų „memristinis“ efektas – kai atminties elemento elgesys priklauso nuo anksčiau buvusios būsenos,“ paaiškino projekto vadovė Sharath Sriram iš RMIT pranešime spaudai.
„Flash atminčiai sparčiai artinantis prie fundamentalių mažinimo ribų, naujos kartos pastoviajai atminčiai reikia naujų medžiagų ir architekūros.”
Technologija remiasi memristoriais – tai yra elektriniai elementai, kurie, technologijos ekspertų įsitikinimu, pralenks dabartines Flash, SSD ir DRAM standžiųjų diskų technologijas.
Šie memristoriai galės būti įdiegti į pastoviąją kietosios būsenos atmintį, bei galės būti žmogaus smegenų veiklą mėgdžiojančių kompiuterių statybiniai blokai.
Ši nauja technologija yra viena iš perspektyviausių tokių struktūrų kūrimui ir gali būti naudojama kambario temperatūroje.
„Mūsų sukurta struktūra gali būti naudojama daugeliui elektroninių prietaisų – nuo ultrasparčios atminties įrenginių, kuriuos galima sumažinti iki kelių nanometrų dydžio iki kompiuterių logikos architektūros, atkartojančios biologinių nervinių tinklų lankstumą ir atsako laiką,” sakė Sriram.
„Nors dar reikia atlikti daugiau tyrimų, mūsų darbas skatina paieškas naujos kartos atminties technologijų, galinčių atkartoti sudėtingas žmogaus nervų sistemos funkcijas – ir priartinančias prie bioninių smegenų sukūrimo.“
Tyrėjai savo darbą aprašė "Advanced Functional Materials" žurnale ir yra įsitikinę, kad jų platforma galiausiai suteiks ne tik geresnį duomenų saugojimą, bet ir įrenginius, galinčius suprasti supantį pasaulį.
„Atradimas ir naudojamos medžiagos yra svarbu, nes stabilios atminties efektas atsiranda iš labai mažų – apie 60 nanomoetrų – kelių okside,” sakė Husseinas Nili'is, PhD iš RMIT ir pagrindinis straipsnio autorius.
„Jie taip pat gali būti derinai ir kontroliuojami slėgiu, o tai atveria naujas galimybes naudoti šiuos atminties elementus kaip jutiklius ir variklius.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...