Sugalvotas būdas, kaip pigiai stiklu paversti net visą dykumą

  • Teksto dydis:

Sauso ir karšto klimato dykumos dengia apie 20 mln. km² žemės paviršiaus. Iš pirmo žvilgsnio dykuma tėra plynė, nieko verta žemė. Sunku ir sugalvoti, ar apskritai ką nors naudingoje joje galima nuveikti. Tačiau Vokietijos išradėjui Markusui Kayseriui atrodo kitaip.

Dykumų smėlis jam yra ne kas kita, kaip neišsemiami žaliavos klodai, kuriuos čia pat, efektyviai ir labai pigiai galima paversti stiklu.

Kai pasiekia tam tikrą temperatūrą smėlis paprasčiausiai lydosi. To gamtiniu pavyzdžiu galima laikyti žaibą, kurio išlydis dykumoje dažnai sukuria savotiškus smėlio, virtusio stiklu, paveikslus, vadinamus fulguritais.

Tačiau tiek daug energijos, kiek išsiskiria žaibo iškrovos metu, visai nereikia. Net su pakankamai sukoncentruota saulės energija smėlis tirpsta tarsi sviestas.

M. Kayseris iš dalies modifikavo saulės baterijas, sujungė jas su 3D spausdintuvo elektronika, o energiją smėlio lydymui užtikrina pro objektyvą nukreipta saulės šviesa.

Taigi, nesudėtingomis priemonėmis buvo sukurtas savarankiškai veikiantis stiklinių objektų spausdintuvas, turintis užtektinai žaliavų visai amžinybei. Beje, svarstoma, jog tokiu būdu smėlį galima panaudoti ne tik stiklui gaminti, bet ir aukštos kokybės saulės baterijų gamybai.

Taip pat tikimasi, jog šis metodas galėtų tapti nauja tradicinio stiklo gamybos būdo alternatyva. Pastarojo poreikis pasaulyje kasmet auga mažiausiai po keliolika procentų, tad, patobulinus šią technologiją, itin mažomis sąnaudomis būtų galima išgauti daugiau bei aukštesnės kokybės stiklo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių