- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tvirtinti, kad socialiniai tinklai žlugdo visuomenę, yra tas pats, kas sakyti, kad dėl Donaldo Trumpo tvoros yra kaltos plytos, o dėl intrigų, kasmet kylančių šeimyniniuose susibūrimuose per Kalėdas, kalti kalakutai, savo straipsnyje, kuris skelbiamas portale independent.co.uk, rašo britų apžvalgininkas, tinklaraštininkas Emlynas Pearce`as.
Buvęs vienas iš „Facebook“ vadovų Chamathas Palihapitiya yra sakęs, kad socialiniai tinklai trikdo visuomenės veikimą. Straipsnio autorius E. Pearce`as su tokia nuomone nesutinka ir nurodo savo tinklaraštį „Facebooke“ rašantis dvejus metus, o jame raginantis žmones nesureikšminti skirtumų, džiaugtis įvairove ir vertinti vieniems kitus.
Pradžioje į viską žiūrima kritiškai
Socialiniai tinklai, pasak E. Pearce`o, pasidarė tokie visagaliai ir tokie visa apimantys, jog imi ir pamiršti, kad tai dar tik jų klestėjimo pradžia. Kai automobiliai buvo tokio amžiaus, kokio dabar yra socialiniai tinklai, juose nebuvo nieko – nei saugos diržų, nei oro pagalvių, nebuvo nei vairavimo egzaminų, nei alkotesterių. Dabar visiems įprastos saugos priemonės ar dizaino sprendimai anuomet buvo absoliučiai neįsivaizduojamas dalykas.
Pirmasis Jungtinėje Karalystėje po automobilio ratais žuvęs žmogus – Bridget Driscoll. Ją partrenkė automobilis, važiuojantis keturių mylių (apie 6,5 km) per valandą greičiu. Įvykio liudininkų teigimu, ji atrodė visiškai pasimetusi ir tiesiog sustingo priešais atvažiuojančią mašiną.
Socialiniai tinklai – tai priemonė, padedanti mums tvarkyti savo ryšius, tačiau jie nekalti dėl to, kad kai kurie iš tų ryšių – ne patys geriausi.
2017-aisiais mes jau nebepasimetame ir nebesustingstame matydami keturių mylių greičiu riedančius automobilius. Esame pripratę prie to, kas kadaise laikyta naujomis technologijomis. Mirčių skaičius Jungtinės Karalystės keliuose palaipsniui mažėja, nors automobilių juose kasmet vis daugiau. 2016 m. avarijose žuvo 1792 žmonės – mažiau nei penktadalis, palyginti su tuo, kiek jų žuvo 1941-aisiais – net 9169.
Visos naujos technologijos visų pirma sulaukia įtarios kritikos. Tie, kurie pirmieji į Anglijos gatves išėjo su skėčiais, buvo visaip užgauliojami ir pravardžiuojami prancūzais. Laikui bėgant, pripratome ir prie automobilių, ir prie žmonių su skėčiais. Dabar milijonai žmonių visame pasaulyje stengiasi, kad socialiniai tinklai tarpų saugia, galimybes atveriančia ir gyvenimo kokybę gerinančia priemone, nes yra įsitikinę, kad ji gali tokia būti.
Visa galia – naudotojo rankose
E. Pearce`as teigia kelis tokius žmones pažinęs per savo tinklaraštį. Vienas iš jų – Mazas Saleemas, kurio tėvas Mohammedas žuvo per teroristinį išpuolį Birmingame 2013-aisiais.
M. Saleemas „Facebooke“ sukūrė puslapį „Education for Peace in Remembrance of Mohammed Saleem RIP“ (pažod. vert. – švietimas dėl taikos Mohammedui Saleemui atminti). Jo tikslas – kovoti su islamofobija ir siekti, kad būtų ginamos pabėgėlių teisės. Dabar šis puslapis turi daugiau kaip 18 tūkst. sekėjų.
Jei nebūtų socialinių tinklų, M. Saleemui tikriausiai tektų kreiptis į kokį nors įtakingą asmenį, kad šis suteiktų leidimą būti išgirstam. Tačiau socialinės žiniasklaidos amžiuje visa galia – paties naudotojo rankose.
E. Pearce`as nurodo savo tinklaraštyje rašęs ir apie Martyną Hettą, kuris, pasinaudodamas socialiniais tinklais, populiarino savo mamos kuriamus rankdarbius ir kėlė nuotaiką milijonams žmonių. Kai Martynas žuvo per išpuolį Mančesterio arenoje, E. Pearce`o įrašas su grotažyme #BeMoreMartyn išplito akimirksniu: vieni pasižadėjo būti drąsesni, kiti – palikti smurtaujančius partnerius, treti – keisti darbą, o viena moteris pagaliau drįso paviešinti savo nuostabaus neįgalaus sūnaus nuotrauką.
M. Hettas per socialinius tinklus stengėsi pasaulį padaryti geresnį. Pasaulį jis daro geresnį per socialinius tinklus net ir po mirties.
Tokių žmonių kaip Mazas ir Martynas akimis, nepaisant, kad socialinei žiniasklaidai trūksta faktinio tikslumo, šį trūkumą atperka jos teikiama galimybė megzti ir puoselėti tarpusavio ryšius. Socialiniai tinklai tėra priemonė, ir tai, ar jos poveikis bus geras, ar blogas, priklausys tik nuo to, kaip ji bus panaudota.
Tvirtinti, kad socialiniai tinklai žlugdo visuomenę, yra tas pats, kas sakyti, kad dėl D. Trumpo tvoros yra kaltos plytos, o dėl intrigų, kasmet kylančių šeimyniniuose susibūrimuose per Kalėdas, kalti kalakutai. Socialiniai tinklai – tai priemonė, padedanti mums tvarkyti savo ryšius, tačiau jie nekalti dėl to, kad kai kurie iš tų ryšių – ne patys geriausi. Kalti mes patys, rašo E. Pearce`as.
Socialiniai tinklai mums padeda tobulinti bendravimo įgūdžius, suteikia galimybę prisidėti, organizuoti ir burtis. Galbūt tai geriausia, kas iki šiol sukurta. Turime raktus, kompasus, žemėlapius ir kelio nuorodas. Kur atsidursime, priklausys tik nuo mūsų pačių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...