Smegenys: kūrybingumui dešinysis pusrutulis, logikai - kairysis?

Kai kurie įsitvirtinę mitai apie žmogaus smegenis skamba tiesiog per daug patraukliai, jog lengvai nugrimztų užmarštin.

Idėjos, jog mes naudojame tik 10 procentų savo smegenų, ar Mocarto muzikos klausymas pakelia intelekto koeficientą, – intriguojančios, žavinčios ir patrauklios, tačiau klaidinančios. Vienas iš mitų senbuvių, sklandančių jau ne vieną dešimtmetį, yra įsitikinimas, jog dešinysis smegenų pusrutulis dominuoja kūrybinguose žmonėse, o kairysis – logika ir racionalumu besivadovaujančiuose.

Mitas, kurio ištakos siejamos su šeštajame dešimtmetyje Roger Sperry atlikto smegenų perskyrimo eksperimento (angl. split-brain experiment) klaidingomis interpretacijomis, per ilgus metus ne vieną kartą naudotas pseudo-psichologų, pardavinėjančių savipagalbos knygas ir programas. Ne vieną kartą panaudotas reklamuojant būdus, kaip pagerinti kūrybišką ar loginį mąstymą. Pavyzdžiui, populiarios „iPad“ skirtos programos „Faces iMake - Right Brain Creativity“ autoriai teigia, jog pastaroji padeda vaikams vystyti dešiniojo pusrutulio kūrybines galimybes. Iš tiesų, tiek logika, tiek kūrybiškumas kyla iš įvairiausių smegenų zonų, esančių abiejuose pusrutuliuose.

Anglų kalboje posakis „mąstantis kairiuoju/dešiniuoju pusrutuliu“ (angl. „left/right-brain thinker) kartais naudojamas kaip paprastesnis būdas apibūdinti žmogaus kūrybines, logines ar charakterio savybes. Tais atvejais posakis naudojamas neturint mintyse jokio mokslinės pagrindimo. Kaip, pavyzdžiui, astronomas gali pasakyti, jog „saulė jau pakilo“, - nors puikiai supranta, jog, tiesiogine prasme, saulė virš Žemės nekyla. Lietuvių kalboje posakis apie mąstančius kairiuoju/dešiniuoju pusrutuliu nėra plačiai prigijęs ir, deja, dažnai suprantamas pernelyg tiesiogiai.

Kuris pusrutulis dominuoja pas jus?

Vienas iš populiariausių internete paplitusių pseudo-testų, skirtų nustatyti, kuris pusrutulis yra dominuojantis – besisukančios merginos testas. Teigiama, jeigu mergina matoma besisukanti pagal laikrodžio rodyklę – jūs daugiau mąstote dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Jei prieš laikrodžio rodyklę – kairiuoju. Pasak testo paaiškinimo, žmonėms, kuriems gyvenimą diktuoja kairysis smegenų pusrutulis yra svarbi logika, tikslumas ir analizė. O žmonės, su aktyvesniu dešiniuoju pusrutuliu, linkę į jausmą, estetiką ir kūrybiškumą.

Iš tiesų, mergina nesisuka nei į vieną pusę. Paveiksliukas yra paprasčiausia optinė iliuzija. Tai dviejų matmenų paveikslėlis, kurio objektas tiesiog juda pirmyn ir atgal. Tačiau mūsų smegenys nėra prisitaikiusios suvokti dvimačio pasaulio imitavimo, todėl mūsų regos sistema daro prielaidą, jog tai yra trimatis paveiksliukas, ir pagal tam tikras užuominas, interpretuoją jį kaip trimatį – kaip ratu besisukančią figūrą. Kai nėra aiškių užuominų regos sistemai, ji atsitiktinai parenka geriausiai tuo metu mūsų trimatį suvokimą atitinkantį vaizdą: jog mergina sukasi prieš arba pagal laikrodžio rodyklę.

Apžiūrint kitas paveikslėlio vietas, susitelkiant ties šešėliu ar kitomis vietomis, galima priversti regos sistemą iš naujo suvokti paveiksliuką, ir pastaroji gali pasirinkti naują merginos sukimąsi kryptį.

Bendradarbiauja, o ne konkuruoja

Stipriausiai įsitvirtinę mitai yra tie, kuriuose yra bent dalelė tiesos. Kairiojo-dešiniojo pusrutulio mitas taip pat turi grūdą tiesos savyje. Nors smegenų pusrutuliai išoriškai atrodo panašiai, tačiau funkcionuoja jie gana skirtingai. Pavyzdžiui, ne paslaptis, jog absoliučios daugumos žmonių kalbą ryškiausiai reguliuoja kairysis pusrutulis. O dešinysis – stipriau veikia dalyvaujant emocijoms, bei pasireiškiant empatijai. Tačiau dažnai dešiniojo-kairiojo pusrutulio dominavimas suvokiamas, kaip vieno pusrutulio veikimas, kol kitas iš esmės ilsisi, kas tariamai nurodo žmogaus charakterio savybes, polinkius, bei stipriąsias puses. Naujausi tyrimai atskleidžia, jog, nors pusrutuliai iš tiesų kiek skiriasi, tačiau šie skirtumai nėra tokie ryškus, kaip dažnai tikima.

Kairysis smegenų pusrutulis, kuris, manoma, turėtų būti atsakingas už loginį, matematinį mąstymą, iš tiesų atlieka milžiniška vaidmenį kūrybiniuose procesuose, atskleidė Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai. „Kūrybiniam mąstymui mums svarbūs abu pusrutuliai“ – teigia neuromokslininkė Lisa Aziz-Zadeh.

Tyrėjų komanda pasitelkė funkcinį magnetinį rezonansą, siekiant ištirti į vizualinį kūrybiškumą linkusių studentų smegenų architektūrą. Stebint studentų smegenų aktyvumą, jiems buvo pateiktos trys figūros: „o“, „c“ ir „8“. Tuomet jų buvo paprašyta iš šių figūrų sudėlioti kitus paveiksliukus (pavyzdžiui, veiduką, kurio akis atstoja pasviręs aštuonetas, apskritimas vietoje nosies, ir į viršų paversta „c“, atrodanti kaip besišypsančios lūpos). Nors su šia užduotimi daugiausiai tvarkėsi dešinysis smegenų pusrutulis, kairysis buvo aktyvuotas labiau, nei atliekant nekūrybines užduotis. Tai atskleidė, jog kairysis pusrutulis gali labiau prisidėti atliekant kūrybines užduotis, nei logines, už kurias tariamai turėtų būti atsakingas.

Kiek anksčiau, 2010 metais, psichologijos žurnale „Psychological Bulletin“ buvo paskelbtas Arnie Dietrich straipsnis, apibendrinęs 67 smegenų tyrimus, taip pat atskleidė, jog kūrybiškumas nėra tik dešiniojo pusrutulio specializacija. Atliekamos užduotys, greičiau, yra abiejų pusrutulių bendradarbiavimo rezultatas.

Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio paprasta užduotis, išmokti skaičių seką, suaktyvina 14 skirtingų smegenų sričių. Nors ši užduotis tariamai turėtų būti kairiojo pusrutulio problema, tačiau į darbą kibo 5-ios kairiojo pusrutulio sritys, 5-ios – dešiniojo, ir 4-ios bendros pusrutulių zonos.

„Tai nereiškia, jog šie du pusrutuliai niekada neatlieka skirtingų užduočių. Tiesiog tai reiškia, jog mūsų kalba, kurią mes naudojame apibūdinti savo mąstymą, yra pernelyg grubi, kad taip lengvai apibūdintume jų skirtumus.“ – teigia psichologijos profesorius Daniel Willingham.

„Man pasakius skaičių seką, suaktyvėja net 14 skirtingų smegenų regionų. Taigi mintis, jog už tokias sudėtingas kompleksines užduotis, kaip loginis mąstymas, matematinių užduočių atlikimas, kūrybiškumas ir pan., gali būti atsakingas tik vienas pusrutulis – yra nušokusi nuo realybės. Mes tiksliai žinome, kad tai visai neteisinga. Kairysis pusrutulis yra kritinis pagalbininkas dešiniajam, atliekant kūrybines užduotis.“ – apibendrina D. Willingham.

Apie grūdą tiesos

Mūsų asmenybių, gebėjimų, bei polinkių nenusako tai, kuris pusrutulis yra „dominuojantis“ – tai yra aišku. Vis dėl to, nemaža dalis kitų mūsų veiksmų, pavyzdžiui, kalba arba atsakas į pavojų, yra lokalizuotos konkrečiose smegenų srityse. Tyrėjai mano, jog šie skirtumai išsivystė dar ankstyvųjų stuburinių laikais. Panašu, jog į pavojų greičiau reaguoti geriau prisitaikė dešinysis smegenų pusrutulis.  Iš tiesų, ir dabar, mums susidūrus su netikėtu pavojumi, mes greičiau sureaguojame kairiąja ranka, kurią kontroliuoja dešinysis pusrutulis. Kairysis pusrutulis, kita vertus, išsivystė kontroliuoti labiau kasdieniškas užduotis, pavyzdžiui, valgymą ar rankų kontrolę. Kadangi šis pusrutulis atsakingas už dešiniąją ranką, dauguma mūsų esame labiau linkę veiksmus atlikinėti su dešiniąją ranka – esame dešiniarankiai.

Kalba yra kitas procesas, kuris ryškiausiai lokalizavosi viename iš smegenų regionų. 95 procentams dešiniarankių už kalbą daugiausiai atsakingas yra kairysis pusrutulis. Net ir kairiarankiams 60-70 procentų atvejų, už kalbą taip pat atsakingas kairysis smegenų pusrutulis. Dar 19 amžiaus pabaigoje neurologai Paul Broca ir Karl Wernicke pastebėjo, jog žmonės, kurie patyrė pažeidimus konkrečioje kairiojo pusrutulio zonoje – susidurdavo su problemomis šnekant, bei suvokiant kalbą. Žmonės, kurių smegenys buvo pažeistos tame pačiame regione, tačiau dešiniame pusrutulyje – įprastai problemų su kalba neturėdavo. Pagal šių mokslininkų pavardes ir pavadinti smegenų regionai, atsakingi už kalbą: Vernike ir Broko zonos.

Smegenų pusrutuliai kartais užduotis atlieka nepriklausomai vienas nuo kito. Tačiau abiejų pusrutulių integracija yra kai kurių unikaliai žmogiškų mūsų savybių pasekmė. Pavyzdžiui, padarius klaidą, mūsų tosios klaidos suvokimas ir gebėjimas ją ištaisyti yra abiejų smegenų pusrutulių bendradarbiavimo rezultatas. Pacientai, patyrę didžiosios smegenų jungties pažeidimą, patiria sunkumų taisydami savo klaidas, lyginant su sveikais žmonėmis.

Abiejose pusrutuliuose apdorojama įvairiausio tipo informacija, kuri papildo, bei pavaduoja viena kitą, o ne konkuruoja.

Tikėjimas, kad žmogus linkęs į matematiką, ar kūrybą, todėl, jog pas jį dominuoja tam tikras smegenų pusrutulis, žavi savo paprastumu ir aiškumu. Sužinoti, kuris pusrutulis tave valdo, lengviau, nei save analizuoti ir giliai pažinti. Tačiau, iš tiesų, realybė, kaip veikia mūsų smegenys, – žymiai  sudėtingesnė ir, tuo pačiu, žymiai įspūdingesnė, nei supaprastinti mitai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių