- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Filmo "Avataras" įkvėptas eksperimentas pasiteisino – viena beždžionė gali kontroliuoti kitos beždžionės kūną naudodama vien tik mintis, implanto pagalba valdančiojo gyvūno smegenis prijungus prie kito stuburo. Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali sukelti perversmą įrenginių, padedančių kovoti su paralyžiumi, kūrime.
Mokslininkai tokiems pacientams jau bando atkurti judėjimą smegenų ir mechanizmų sąsajų pagalba. Tai žmonėms su negalia suteikia galimybę dirbti kompiuteriais ar kontroliuoti robotų galūnes. Vis dėlto, nervų ar stuburo smegenų pažeidimų sukeltas paralyžius dar išlieka dabartinės chirurgijos iššūkiu.
„Mums buvo įdomu sužinoti, ar galima smegenų pagalba kontroliuoti paralyžiuotas galūnes. Didžiausias šios technikos privalumas yra tas, kad naudojamas pats kūnas, o ne mechaniniai įtaisai, kurie pareikalauja daug lėšų ir yra ne visada praktiški nešiotis su savimi. Galų gale, viliamasi sukurti funkcionalų būdą, kaip aplenkti pažeistas stuburo ar smegenų kamieno dalis, kad paralyžiuoti pacientai galėtų kontroliuoti savo pačių kūnus“, – teigia Harvardo medicinos mokyklos Masačiuseco generalinės ligoninės neurologas ir neurochirurgas Ziv Williams.
Mokslininkų sukurtas prietaisas pagrįstas „smegenys į stuburą“ implantu, kuris jungia du suaugusius beždžionių patinus. Pasak Williams iš dalies tai buvo įkvėpta filmo „Avataras“. Jame pagrindinis herojus buvo paraplegikas ir sujungęs savo protą su kompiuteriu, turėjo galimybę kontroliuoti dirbtinį kūną.
Vienai beždžionei, prie smegenų buvo pritvirtinti elektrodai, o „avataro“ vaidmenį atliekančiajai jie buvo patalpinti stubure. „Avataro“ ranka buvo uždėta ant vairalazdės, kuri kontroliuoja žymeklį pirmosios beždžionės ekrane. Jam taip pat įšvirkšta raminamųjų vaistų, kad prarastų savo kūno kontrolę.
Kompiuteriai iššifravo vadovaujančios beždžionės smegenų veiklą ir perdavė gautus signalus į „avataro“ stuburą bei raumenis. Tai leido kapitonui kontroliuoti žymeklį judinant valdomosios beždžionės ranką. Už sėkmingą žymeklio perkėlimą ant taikinio valdantysis gyvūnas gaudavo sulčių atlygį.
„Tikriausiai didžiausias iššūkis buvo padaryti, kad viskas vyktų realiu laiku. Teoriškai, galima įrašyti neuronų veiklą ir naudoti signalus, stimuliuojant stuburą bei raumenis, bet kuriuo metu. Šio eksperimento tikslas yra galimybė išsiaiškinti, kaip viskas vyksta esamu metu“, – teigia Ziv Williams.
Kontroliuoti kiekvieną galūnių raumenį atliekant norimą judesį būtų labai sudėtinga. Mokslininkai supaprastino šią problemą. Jie sutelkė dėmesį į judėjimo tikslą, o ne į raumenis ir sąnarius, kurie yra naudojami.
Pasak Ziv Williams, tai yra tiesiog koncepcijos įrodymas. Beždžionės atliko tik kelias užduoti. Siekiant realios klinikinės naudos, yra reikalinga daugiau bandymų, atliekant įvairesnius judesius. Vis dėlto, šio eksperimento autoriai mano, kad iš esmės tai labai įmanomas dalykas.
Apačioje matomas vaizdo įrašas, kuriame, kito eksperimento metu, beždžionė mintimis valdo roboto ranką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...