- Nerijus Bliujus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV mokslininkai bei medikai sukūrė unikalų pleistrą, kuris greitu metu gali leisti visiškai atsisakyti įprastų skiepijimo bei vakcinacijos būdų švirkštu. Neskausmingas pleistras šiuo metu yra sukurtas, kad galėtų į žmogaus organizmą perkelti vakciną nuo gripo. Neseniai atlikti ir pirmieji sėkmingi bandymai su žmonėmis.
Viso gero, švirkštai
Unikalūs pleistrai turi šimtą mažų plauko storio adatėlių ant lipniosios pusės, kurie prasiskverbia pro odos paviršių. Naudotis jais taip paprasta, kad kiekvienas žmogus galėtų pats susileisti vakciną. Toks sprendimas turėtų padėti imunizuoti dar daugiau žmonių, ypač tuos, kurie bijo švirkštų.
Skirtingai nei įprastų injekcijų nuo gripo, šių pleistrų nereikia laikyti šaldytuve. Vadinasi, ateityje vakcinų būtų galima įsigyti ir vaistinėse. Savanoriai, kurie išbandė šį metodą, sakė, kad tikrai rinktųsi jį vietoje injekcijų. Svarbiausia, kad šie pleistrai organizmą apsaugo lygiai taip kaip ir įprasti vaistai, tik nesukelia jokio skausmo duriant. Mat ant jų esančios adatėlės prasiskverbia tik pro viršutinius odos sluoksnius, o įprastos gripo injekcijos keliauja iki pat raumenų.
Šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos.
Vienas pleistro sumanytojų prof. Markas Prausnitzas tikina, kad toks vakcinacijos metodas ateityje bus labiau priimtinas. „Jeigu pažiūrėtumėte į šį pleistrą pro mikroskopą, pamatytumėte itin mažo dydžio adatėles, kurios be jokio skausmo įsiskverbia į odą bei perkelia vaistą“, – teigia jis. M.Prausnitzas kartu su kolegomis išbandė pleistrus su 100 savanorių. Vieni jų gavo įprastas vakcinos nuo gripo injekcijas, kitiems gi 20 minučių ant riešo buvo priklijuoti pleistrai. Daugelis iš jų sakė, kad pleistro naudojimas praktiškai nesukėlė jokio skausmo. Tiesa, kai kuriems jo uždėjimo vietose atsirado paraudimai bei niežulys.
Paprastas naudojimas
Jau dabar medicinos ekspertai teigia, kad šis išradimas gali visiškai pakeisti įprastą vakcinacijų procesą. Visgi kol kas tai – tik bandomasis variantas ir prireiks daugiau tyrimų iki šie pleistrai bus įteisinti naudoti. Tačiau vienas svarbus dalykas, leidžiantis tikėtis sėkmingo jų patvirtinimo, yra tas, jog panaudoti pleistrai gali būti tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, kadangi mikroadatėlės tiesiog ištirpsta.
Taip pat šio vakcinacijos metodo sumanytojai džiaugiasi, jog pleistrams nėra reikalingos ypatingos laikymo sąlygos, todėl tai galėtų būtų naudinga besivystančioms šalims, kuriose skiepų ypač trūksta. Ir, žinoma, šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos. O tai sutaupytų didelę dalį medikų darbo laiko.
Australijoje dabar yra kuriamas nanopleistras, kuris turi dar mažesnes adatėles bei yra praktiškai nepastebimas. Jeigu visi šie tyrimai bei bandymai bus sėkmingi, ateityje skiepijimo sąvoka nebebus vartojama.
Tarp kita ko
Per pastaruosius 60 metų skiepų pagalba pavyko išnaikinti raupus ir artėjama to, kad pasaulyje nebeliktų poliomielito, link.
Skiepų pagalba kasmet išvengiama daugiau nei 2,5 mln. mirčių pasaulyje.
Nuo 2000 iki 2008 metų skiepai padėjo sumažinti mirčių nuo tymų skaičių net 78 proc. Užsachario Afrikoje per tą patį laikotarpį mirčių sumažėjo 92 proc.
Skiepai sudaro vadinamąjį „bandos imunitetą“, kuomet didžioji dalis žmonių paskiepyti nuo tam tikros ligos apsaugo nevakcinuotus žmones, kadangi liga praktiškai negali plisti ir užkrėsti kitų.
Pasaulyje taip pat egzistuoja neprivalomieji skiepai. Vieni jų apsaugo nuo Roto viruso bei pneumonijos. Tai – dvi ligos, nuo kurių kasmet pasaulyje miršta 3 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus.
Greitu metu mokslininkai tikisi sukurti vakciną nuo maliarijos, kuri būtų taikoma vaikams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...
-
Atostogos pajūryje – be ryšio?28
Panašu, kad atostogos pajūryje šiemet gali būti be ryšio. Jau dabar Palangos ir Šventosios gyventojai skundžiasi, kad sunku paskambinti mobiliuoju telefonu, o atėjus vasaros sezonui, kai į pajūrį suvažiuos daugybė poilsiaut...
-
Dirbtinis intelektas didina pasitenkinimą darbu?
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 m. mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio i...
-
Europos Parlamentas galutinai pritarė svarbiam dirbtinio intelekto įstatymui
Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai uždegė žalią šviesą istorinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas dirbtinis intelektas (DI), pašalinę paskutinę kliūtį, trukdžiusią oficialiai jas priimti. ...
-
Dirbtinis intelektas medicinoje: gali pakeisti dar vieną profesiją?7
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki. ...
-
Lietuvoje vykdomame projekte – pažangios ir modernios švietimo idėjos1
Mokslas atidaro duris į pasaulio tyrinėjimo procesus, atsiveria didžiulės galimybės analizuoti paslaptingo gamtos pasaulio erdves, keisti mokymosi perspektyvas. Žmogaus išradingumui nėra ribų: visai neseniai žinių pasaulį užvaldė informacin...
-
JT įspėja: dirbtinio intelekto įrankiai kuria seksistinį turinį4
Populiariausi pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) įrankiai yra paremti „OpenAI“ ir „Meta“ programomis, kurios rodo išankstinį nusistatymą prieš moteris, parodė ketvirtadienį Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UN...
-
Pasaulinę šlovę pelniusi lietuvė mokslininkė prisidėjo prie COVID-19 pandemijos suvaldymo11
Lietuva gali didžiuotis daugybe gabių ir talentingų asmenybių. Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė – neabejotinai yra viena iš jų. Ne veltui pasaulio žiniasklaidoje ji pristatinėjama mokslo „roko ...
-
Kad asmenukė nevirstų vaikystės trauma ar nusikaltėlių masalu
Daugelis vaikų šiandien internete pasirodo dar gerokai iki pradėdami vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo pripildyta ultragarso nuotrauka ir pirmieji vaikelio žingsniai jau spėjo tapti...
-
Daugelyje šalių buvo sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla18
Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, antradienį sutriko bendrovės „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „Threads“ veikla, šimtams tūkstančių vartot...