Šiuolaikiniai žmonės iškeliavo iš Afrikos anksčiau negu manyta

Senovinių žmonių dantys, aptikti Kinijos pietuose, įrodo, kad mūsų rūšies atstovai iškeliavo iš Afrikos žemyno iki 70 tūkst. metų anksčiau negu skelbta lig šiol vyravusiomis teorijomis, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje.

Homo sapiens pasiekė dabartinę Kinijos teritoriją prieš 80–120 tūkst. metų, sakoma studijoje, kuri gali paskatinti perbraižyti šiuolaikinių žmonių migracijos žemėlapį.

„Visuotinai priimamas modelis teigia, kad šiuolaikiniai žmonės paliko Afriką tik prieš 50 tūkst. metų“, – sakė Londono universiteto koledžo mokslininkė Maria Martinon-Torres (Marija Martinon-Tores), viena iš to straipsnio autorių.

„Dabar sakome, kad H.sapiens iškeliavo iš Afrikos daug anksčiau“, – ji sakė mokslo žurnalui „Nature“, kuris paskelbė tą straipsnį.

Migracijos maršrutas nėra tiksliai žinomas, bet ankstesni tyrimai rodo, kad dauguma žmonių tikriausiai keliavo iš Rytų Afrikos į Rytų Aziją per Arabijos pusiasalį ir Artimuosius Rytus.

Šios išvados taip pat reiškia, kad pirmieji šiuolaikiniai žmonės, kurie, kaip manoma, atsirado Afrikos rytuose prieš maždaug 200 tūkst. metų, atsidūrė Kinijoje daug anksčiau negu pasiekė Europą.

Nėra jokių įrodymų, kad H.sapiens būtų įžengęs į Europos žemyną anksčiau negu prieš 45 tūkst. metų – taigi, praėjus bent 40 tūkst. po šiuolaikinių žmonių apsigyvenimo dabartinėje Kinijoje.

47 dantys, kuriuos tyrėjai rado apie pusmetrio storio pilko smėlingo molio sluoksnyje Fujano urve netoli Daosiano miesto, yra labai panašūs į „mūsų dienų žmonių“ dantis, sakoma studijoje.

Tos liekanos gali būti susijusios tik su populiacija, migravusia iš Afrikos, o ne su kokia nors kita, išsivysčiusia iš kitų išnykusių senovinių žmonių rūšių, kaip statieji žmonės arba pitekantropai ( Homo erectus), rašo straipsnio autoriai.

Mokslininkai taip pat rado maždaug 38 kitų žinduolių kaulų – tarp jų penkių išnykusių rūšių, kaip senovinės didžiosios pandos, stambesnės už gyvenančias mūsų laikais.

Jokių įrankių ten nebuvo aptikta.

„Sprendžiant iš urvo aplinkos, jis tikriausiai nebuvo žmonių gyvenamoji vieta“, – studijos pagrindinis autorius Wu Liu (U Liu), Kinijos mokslų akademijos Pekine narys, sakė naujienų agentūrai AFP.

Ši studija taip pat pakeitė supratimą apie ankstyvųjų žmonių laikotarpį Kinijoje.

Iki šiol ankstyviausi įrodymai apie H.sapiens, gyvenusius į rytus nuo Arabijos pusiasalio, buvo rasti Tianjuano urve netoli Pekino. Jų amžius – ne ankstesnis negu 40 tūkst. metų.

Naujasis atradimas taip pat kelia klausimų, kodėl šiuolaikiniai žmonės taip ilgai užtruko, kol surado kelią į arčiau esančią Europą.

„Kodėl šiuolaikiniai žmonės, kurie jau stovėjo prie vartų, iš tikrųjų nepateko į Europą?“ – klausė M.Martinon-Torres.

Wu Liu ir jo bendradarbiai siūlo du tikėtinus paaiškinimus.

Pirmasis – kad neandertaliečiai buvo grėsmingas sulaikantis veiksnys. Nors tos rūšies senoviniai žmonės galiausiai išmirė, jie dar buvo paplitę Europos žemyne prieš maždaug 50 tūkst. metų.

„Klasikinė idėja – kad H.sapiens ... perėmė neandertaliečių imperiją, bet galbūt neandertaliečiai veikė kaip savotiška ekologinė užtvara, o Europoje buvo per maža vietos“ abiem rūšims, sakė M.Martinon-Torres.

Kitas atgrasantis veiksnys galėjo būti šaltis.

Iki vėliausiojo ledynmečio pabaigos prieš maždaug 12 tūkst. metų, kai didžiąją Europos žemyno dalį buvo užklojęs ledas, aplinka buvo sunkiai ištveriama naujai rūšiai, kilusiai iš gana šiltos Rytų Afrikos.

„ H.sapiens kilo iš atogrąžų arba netoli jų, todėl tikėtina, kad rūšis iš pradžių plito rytų, o ne šiaurės kryptimi, kur žiemą greitai paspausdavo speigas“, – Ekseterio universiteto mokslininkas Robinas Dennellas (Robertas Denelas) rašo „Nature“ paskelbtame komentare.