- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senoviniai banginiai turėjo itin aštrius plėšrūno dantis, panašius į liūtų, trečiadienį paskelbė australų mokslininkai.
Jų nuomone, šis atradimas paneigia teorijas, kad šie žinduoliai maitindamiesi dantimis filtruodavo vandenį kaip dabartiniai taikūs milžinai.
Yra dvi didelės banginių grupės: dantytieji, tokie kaip orkos, ir ūsuotieji (bedančiai), košiantys vandenį ir mintantys raginių „ūsų“ sulaikytu planktonu bei smulkiomis žuvimis.
Pasitelkę 3D skenerius, tris Australijos muziejus vienijančios organizacijos „Museums Victoria“ ir Monasho (Monašo) universiteto paleontologai parengė skaitmeninius ūsuotųjų banginių iškastinių protėvių ir šiuolaikinių banginių dantų modelius.
Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą.
Pasirodė, kad senovinių ūsuotųjų banginių – paprastųjų tikrųjų banginių ir mėlynųjų banginių protėvių – dantys yra kitokie nei dabartinių ir daug aštresni.
„Šie rezultatai pirmą kartą parodo, kad senoviniai ūsuotieji banginiai turėjo itin aštrius dantis, kurių paskirtis buvo vienintelė: atkąsti grobio mėsą“, – sakė Erichas Fitzgeraldas (Erikas Ficdžeraldas) iš „Museums Victoria“.
„Priešingai nei mano daugelis žmonių, banginiai niekada nenaudojo savo dantų kaip sieto ir maitinimosi filtruojant technologiją išplėtojo vėliau, galbūt jau praradę dantis“, – sakė jis.
Ankstesnė teorija apie senovinius banginius teigė, kad jie filtruodavo dantimis, kurie sukąsti suformuodavo zigzago formos sietą, panašiai kaip kai kurių dabartinių Antarkties ruonių.
Sietas esą sulaikydavo maistą burnoje ir leisdavo vandeniui ištekėti. Galiausiai tokius dantis pakeitusios raginės plokštelės – „ūsai“.
Atradimas, apie kurį trečiadienį pranešama žurnale „Biology Letters“, reiškia, kad „banginiai visiškai pakeitė savo maitinimosi biologiją“, kai atsirado gebėjimas filtruoti, sakė „Museums Victoria“ ir Monasho universiteto mokslininkas Davidas Hockingas (Deividas Hokingas).
Pasak mokslininkų, dar liko darbo norint suprasti ūsuotųjų banginių – didžiausių gyvūnų Žemėje – kilmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...