- Nerijus Noreika / technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net jei savo akimis nesate pabuvoję dykumoje, be abejo, esate skaitę ar matę jos didybę ir grėsmingumą kokiame veiksmo arba dokumentiniame filme. Pagalvoję apie tokius gamtos darinius, dažniausiai pirmieji į galvą šaunantys žodžiai – troškulys, karštis ir mirtis.
Mąstant apie konkretų pavyzdį – didžiausią Žemės karštąją dykumą – Sacharos dykumą, susidaro įvaizdis, jog ši dykuma yra tarsi amžina – kitokia nei negyvenama, karščiu alsuojanti vieta, ši dykuma, rodos, ir negalėjo būti. Todėl bus įdomu sužinoti, jog prieš 10 tūkstančių metų Saharos dykuma buvo žaliuojanti ir turtinga žemė, apgaubta ežerų.
Pietų Korėjoje esančio Seulo nacionalinio universiteto archeologai ir ekologai publikavo naują straipsnį, kuriame teigiama, jog būtent žmogus lėmė tai, kad žaliuojanti bei turtinga žemė tapo mirties apgaubta vietove, kokią galima pamatyti dabar.
Pagrindinė priežastis, kodėl Sacharos dykuma pasikeitė taip ženkliai, yra ta, jog prieš 8 tūkst. metų Afrikos žmonių bendruomenės pradėjo vis labiau taikyti gyvulinę agrokultūrą kaip pragyvenimo būdą.
Straipsnyje teigiama, kad pagrindinė priežastis, kodėl Sacharos dykuma pasikeitė taip ženkliai, yra ta, jog prieš 8 tūkst. metų Afrikos žmonių bendruomenės pradėjo vis labiau taikyti gyvulinę agrokultūrą kaip pragyvenimo būdą. Didėjant bei plečiantis žmonių bendruomenėms, taip pat didėjo gyvulių skaičius, todėl, norint apgyvendinti tokį kiekį gyvojo inventoriaus, neišvengiamai teko mažinti ir augmenijos plotą.
Augmenijos mažėjimas savo ruožtu silpnino savotišką saulės spindulių „skydą“ – mažėjant augalų kiekiui, saulės spinduliai, užuot sugeriami pačių augalų, atsispindėdavo nuo žemės ir grįždavo į atmosferą.
Dėl šio pokyčio sezoniniai lietūs tapo vis retesniu reiškiniu šioje vietovėje. Šis grėsmingas ciklas laikui bėgant išplito ir transformavo vietovę, savo dydžiu beveik prilygstančią JAV, į mirtimi alsuojančią dykumą.
Tyrime daromos išvados meta iššūkį nusistovėjusiai nuomonei, jog Sacharos dykumos likimas buvo nulemtas ne žmonių, tačiau pokyčių Žemės orbitoje ar dėl natūralių augmenijos pokyčių.
Senovės žmonių įtaka klimatui buvo pastebėta keliose vietovėse, pavyzdžiui, kai kuriose Europos dalyse ar rytų Azijoje, todėl nestebina tai, jog žmonės galėjo daryti įtaką ir šiai dykumai. Tačiau norint išsiaiškinti, ar žmonės tikrai buvo Sacharos dykumos likimo kalviai, reikia atlikti daugiau tyrimų. Mokslininkai šiuo metu svarsto dar kartą grįžti į šią dykumą ir tyrinėti žemę, esančią po dykumos smėliu, taip galbūt atrasdami naujų užuominų apie šios vietovės praeitį.
„Visoje Sacharoje tuo laikotarpiu buvo apstų ežerų ir juose turėtų matytis įvairių ženklų apie augmenijos pokyčius, – komentuoja projekto vadovas Dr. Davidas Wrightas. – Turime bandyti išgręžti skyles į šias kadaise vandens turtingas vietoves ir bandyti atrasti žmonių intervencijos pėdsakų. Mūsų, archeologų ir geologų, darbas, yra surinkti kuo daugiau informacijos apie tai, jog galėtume sudaryti aiškesnį modelį apie Sacharos dykumos klimatą.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...