Robotas-šokėjas, menininkas, gyvūnas ir kiti robotikos stebuklai

  • Teksto dydis:

Robotikos mokslas turi kuo nustebinti – įspūdį kiekvienam paliks plastiškai judantis humanoidas šokėjas arba robotas menininkas, piešiantis įspūdingus portretus, kuriuos drąsiai galima pavadinti šedevrais. O kur dar robotai-gyvūnėliai, pavyzdžiui, kirstukai ar žuvytės?

Išradingi inžinieriai nepailsdami kuria robotus, kiek įmanoma tobuliau pamėgdžiojančius įvairius biologinius organizmus – pavyzdžiui, žuvis, žinduolius ir netgi augalus, ra6o telegraph.co.uk. Jie stengiasi sukonstruoti mašinas, galinčias veikti kasdienėje žmonių aplinkoje ir sukurti robotų natūralumo pojūtį.

Iki šiol robotai daugiausiai buvo kuriami atlikti konkrečias, technines užduotis, pavyzdžiui, įvairiose gamyklose. Įprastai jie nedirba kartu su žmonėmis, baiminantis, kad jie gali kelti pavojų savo  minkštakūniams biologiniams kūrėjams – žmonėms.

Vis dėlto mokslininkai iš Gamtos istorijos muziejaus (angl. Natural History Museum) ir Londono mokslo muziejaus (angl. Science Museum in London) robotikos konferencijoje, skirtoje biologinių padarų įkvėpiems robotams pristatyti, pademonstravo nemažai kūrinių, potencialiai galinčių tapti įprasta mūsų kasdienybės dalimi.

120 mokslininkų susirinko Gyvųjų mašinų konferencijoje (angl. Living Machines conference) pasidalinti idėjomis, kaip savo darbais įtikinamai pamėgdžioti gamtos kūrinius. Jie stengiasi semtis įkvėpimo iš gyvosios gamtos – gyvūnų, augalų ar net bakterijų – ir sukurti realistiškus robotus, galinčius veikti įprastoje aplinkoje kartu su žmonėmis. Mokslininkams, siekiantiems, kad jų kuriami robotai veiktų kuo realistiškiau, tenka pasigilinti ir į psichologiją.

Pavyzdžiui, robotas humanoidas iCub pabunda nuo žmogaus prisilietimo, gali atidžiai stebėti savo judesius ar netgi šokti su savo partneriu žmogumi.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės, būdami šalia robotų, jaučiais nejaukiai, yra tai, kad jie, kitaip nei žmonės, neįskaito kūno kalbos ir į ją atitinkamai nereaguoja, jos nemėgdžioja“, – aiškina profesorius Paulas Verschure`as, dirbtinių suvokimo, emocinių ir pažinimo sistemų mokslinės grupės vadovas Pompeu Fabra universitete, Barselonoje, Ispanijoje.

„Ši mėgdžiojimo idėja robotus gali padaryti socialiai priimtinesnius. Naudojame technologiją, leidžiančią robotui intuityviai sąveikauti su mumis pagal tai, kaip jis suvokia žmogaus elgesį. Jis pasirinka atitinkamą psichologinę atsako į tai strategiją. Mes stumiamės pirmyn, robotikoje siekdami natūralumo pojūčio, bet dar laukia išties ilgas kelias tobulumo link“, – spėja mokslininkas.

Kitas įspūdį keliantis robotas – eskizus profesionaliai piešiantis Paulas. Naudodamasis vaizdo kamera, šis robotukas menininkas pastebi priešais jį ant kėdės sėdintį žmogų ir imasi piešti kone tobulai šio išvaizdą atitinkantį modelio portretą. Jo kūrėjas – menininkas ir mokslininkas Patrickas Tressetas iš Konstanco universiteto Vokietijoje bei Goldsmito universiteto Londone.

„Užprogramavau robotą savo piešimo braižo. Beje, jis gali ne tik padaryti žmogaus, sėdinčio priešais, eskizą, bet ir nupiešti jo portretą iš atminties“, – džiaugėsi menininkas.

Dar viena konferencijoje pristatyta pažiba – robotas, besielgiantis kaip nedidukas žinduolis etruskinis kirstukas. Aplink nosį turintis jaudrius sensorinius „ūsiukus“ jis geba gainiotis kitus netoliese esančius robotus. Be to jis gali sukurti tikslius jį supančios aplinkos žemėlapius. Mokslininkai šiuos „ūsiukus“ tobulina ir daro dar jautresnius, tikėdamiesi netrukus pristatyti robotą, gebantį atlikti ir kur kas delikatesnes užduotis – pavyzdžiui, pakelti dūžtančius objektus ir juos saugiai nugabenti į reikiamą vietą arba švelniai paliesti žmogų.

Kitas konferencijoje dalyvavusių mokslininkų kūrybos vaisius – robotas-žuvis, kurios jautrūs pelekai reaguoja į vandens judėjimą ir atitinkamai kontroliuoja roboto-žuvies judėjimą.

Mokslininkų iš Italų technologijos instituto dėmesio centre atsidūrė šunys ir arkliai – italams jau pavyko sukonstruoti keturkojį robotą, gebantį šuoliuoti nelygiu grindiniu ir kopti laiptais. Šis padarėlis gali išvystyti daugiau nei šešių kilometrų per valandą greitį ir įveikti įvairias jo kelyje pasitaikančias kliūtis. Dar vienas mokslininkų darbo rezultatas – ropojantys robotai. Čia įkvėpimo semtasi iš paprasčiausių kirminų.

O štai japonų mokslininkai sukūrė šalmą, kuris jį dėvinčiam žmogui leidžia stebėti aplinką chameleono regos principu: lyg turėtų atskirai judančius akių obuolius.


Šiame straipsnyje: robotasroboto rankahumanoidas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių