Retėjantis oras keičia skrydžius lėktuvais, o ateityje bus dar blogiau

  • Teksto dydis:

Klimato kaita jau keičia lėktuvų skrydžių tvarkaraščius. Kas bus toliau?

Globalinio atšilimo keliama grėsmė – ne tik dažnesni ir stipresni gamtos kataklizmai. Galimų pasekmių sąraše – ekonomikos žlugimas, epidemijos ir karai. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad egzistuoja tiesi priklausomybė: atšilimas puse laipsnio karinių konfliktų kilimo grėsmę padidina 10–20 proc. Tarp tai lemiančių priežasčių – priverstinė migracija ir maisto produktų krizė.

Dar viena potenciali klimato auka – lėktuvų skrydžiai. Karštis apriboja svorį, kurį lėktuvas gali pakelti. Tai reiškia, kad skrydžius teks atidėti arba atsikratyti dalies svorio, pavyzdžiui, keleivių ir bagažo.

Nesenas pavyzdys – kelioms dienoms atšaukti 50 reisų iš Arizonos valstijos sostinės Phoenixo, kur įsivyravo kone rekordiniai karščiai. Kolumbijos universiteto tyrėjų stebėjimai parodė, kad stambiuose oro uostuose tai vyksta vis dažniau. Ir, remiantis jų prognozėmis, tokių atvejų vis daugės.

Žurnale „ClimateChange“ publikuotame tyrime parodyta, kaip daugės anomaliai karštų dienų skaičius. O tokiomis dienomis nuo ⁠10 iki 30 proc. reisų bus apriboti – nukelti arba išlaipinta dalis keleivių.

Kaip trukdo karštis?

Karštis apriboja svorį, kurį lėktuvas gali pakelti. Tai reiškia, kad skrydžius teks atidėti arba atsikratyti dalies svorio, pavyzdžiui, keleivių ir bagažo.

Temperatūrai kylant, dujos (taip pat ir sudarančios orą) plečiasi. Mažėja dujų tankis, oras retėja. Dėl to mažėja lėktuvo sparnų keliamoji jėga – jie silpniau „remiasi“ į žemyn nukreipiamą oro srautą. Tai galima kompensuoti padidinus pakilimo greitį. Tačiau tam gali prisireikti ilgesnio pakilimo tako. O dėl reljefo ypatybių modernizaciją įmanoma atlikti ne visuose oro uostuose.

Kitas sprendimas – svorio mažinimas. Tai galima padaryti pilantis mažiau kuro arba mažinant krovinio svorį (kalbant apie keleiviniu lėktuvus, tai keleiviai ir bagažas). Santykinai netolimiems skrydžiams pakaktų pakoreguoti kuro lygį, tačiau ilgiems skrydžiams toks sprendimas netinka. Kaip pažymi tyrimo autoriai, skrydžiui per visą JAV teritoriją, Boeing 737–800 turi kilti su pilnais bakais. Ypač karštomis dienomis tai reiškia, kad teks mažinti naudingą krovinį.

Lėktuvai turi ir eksploatacinius apribojimus. Tarkime, 50–70 vietų pritaikyti „Bombardier“ modeliai, gali skraidyti, oro temperatūrai esant iki 47 laipsnių. „Airbus“ ir „Boeing“ modeliai – šiek tiek aukštesnėje.

Kaip tai veikia skrydžius?

Prieš keletą metų analogišką tyrimą atliko Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jie suskaičiavo dienas, kai stambūs JAV oro uostai apribodavo skrydžius dėl karščio. Per pastaruosius dešimtmečius, pavyzdžiui, Niujorko „LaGuardia“ oro uoste jų padaugėjo beveik dvigubai, maždaug iki 40 dienų per metus.

Naujame darbe mokslininkai atliko platesnę analizę, įvertindami duomenis iš dviejų dešimčių oro uostų visame pasaulyje: JAV, D. Britanijoje, Izraelyje ir dar keliose šalyse. Prognozuodami jie pasinaudojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčiu iš JTO ataskaitos – vidutinį RCP4.5 (pagal kurį iki XXI amžiaus pabaigos numatomas temperatūros pakilimas 2–3 laipsniais) ir radikalusis RCP8.5 (3–4 laipsniais).

Gauti duomenys rodo, kad labai karštų dienų skaičius iki 2080 metų išaugs vidutiniškai keliomis dešimtimis. „LaGuardia“ oro uoste jų gali pasidaryti >50 per metus. Tarptautiniame Dubajaus oro uoste – beveik 100.

Pasekmės priklauso nuo konkrečios oro uosto vietos ir lėktuvo tipo. Tad, apribojimai tokiomis dienomis gali būti aktualūs beveik visiems Boeing-787 skrydžiams Phoenixo oro uoste, apie 10 proc. skrydžių Niujorko J.F. Kennedy oro uoste, daugiau nei 50 proc. – tarptautiniame Bankoko oro uoste.

Ką tai reiškia keleiviams? Pavyzdžiui, Boeing 777–300, parengtam skrydžiui beveik maksimaliu kilimo svoriu, per karščius reiktų naudingojo krovinio ir degalų svorį sumažinti keliomis tonomis. Šiam reisų atidėjimo ar keleivių skaičiaus sumažinimo scenarijui yra ir alternatyva – lėktuvų modernizavimas ir pakilimo takų ilginimas. Tiesa, visa tai netgi labai nepigu. Tačiau, kaip pažymi tyrimo autoriai, už klimato kaitą mokėti reikės bet kokiu atveju.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romas Zubinas -Tęsėjas

Romas  Zubinas -Tęsėjas portretas
Ne tiktai mokslininkams, bet ir politikams bei šalių vadovams būtina žinoti - kas gi Žemės gyventojus laukia : po 10, 50, 100, 1000 metų!!! Būtina žinoti ir tai, kad klimatas, Žemės pusrutuliuose, kinta priešingomis kryptimis!!! Būtina žinoti ir tai, kad KLIMATAS ŽEMĖJE KINTA NE DĖL ŽMONIŲ IR KARVIŲ, BET DĖL ŽEMĖS ŠIAURINIO AŠIGALIO JUDĖJIMO SAULĖS KRYPTIMI!!! TAI TĘSIS IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS!!! LAIKAS MOKSLININKAMS ŽINOTI, KAD : yra atrasti trečiasis ir ketvirtasis žemės ašies judėjimai, kurie puikiai paaiškina - Kas? Kodėl" ir Kada?! Šia tema, su vyksmo technologinėmis schemomis bei laiko grafikais, parašytos kelios knygos!!! Knygų autorius - Trečiojo ir Ketvirtojo žemės judėjimų ATRADĖJAS kaunietis Romualdas Zubinas !!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių