- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvybė Žemėje yra dar senesnė negu iki šiol galvojome, ketvirtadienį paskelbė Australijos mokslininkai, kai surado fosilijų, susidariusių prieš 3,7 mlrd. metų.
Suakmenėję dariniai, vadinami stromatolitais, išsilaikė senovinėse uolienose, rastose prie Grenlandijos ledynų pakraščio. Šie dariniai apie 220 mln. senesni negu iki šiol ankstyviausiais gyvybės pėdsakais laikytos fosilijos.
Jie įrodo, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Žemės susiformavimo, nurodė šių tyrimų vadovas Allenas Nutmanas (Alenas Natmanas), dirbantis Volongongo universitete.
„Šis atradimas – naujas seniausių išlikusių gyvybės Žemėje įrodymų atskaitos taškas“, – savo pranešime rašo Naujojo Pietų Velso universiteto geologijos profesorius Martinas Julianas Van Kranendonkas (Martinas Džulianas Van Kranendonkas), vienas iš studijos autorių.
„Grenlandijoje naujai atsidengusių uolienų dariniai ir geochemija pasižymi visais požymiais, bylojančiais apie jaunesnių uolienų biologinę kilmę. Jie pažymi, kad gyvybė Žemėje atsirado labai anksti“, – pridūrė jis.
Isua stromatolitai – 1–4 cm aukščio dariniai – atsidengė nutirpus vienam sniego lopiniui vadinamojoje Isua formacijoje Grenlandijos pietvakariuose. Šių darinių amžius daugmaž atitinka žemiškosios gyvybės amžių, apskaičiuotą tiriant gyvų organizmų genetinio evoliuciją, nurodė A. Nutmanas.
Mokslininkas pridūrė, kad šis atradimas gali padėti ieškoti gyvybės pėdsakų Marse. Ši planeta laikoma labiausiai tikėtina Saulės sistemos vieta, neskaitant Žemės, kur galėjo atsirasti mikroskopinių organizmų, panašių į mūsiškes bakterijas.
Manoma, kad Raudonojoje planetoje kadaise buvo gausu vandens, o jos atmosfera buvo daug tankesnė. Mokslininkai kelia prielaidą, kad esant aukštesnei temperatūrai Marse galėjo būti gyvybei atsirasti palankios sąlygos.
Naujasis atradimas „reikšmingas Marsui, nes prieš 3,7 mlrd. metų Marsas tebebuvo drėgnas – galbūt jame tebebuvo vandenynų ir panašių telkinių. „Taigi, jeigu (toje planetoje) gyvybė išsivystė lygiai taip pat greitai kaip Žemėje ir tapo pajėgi suformuoti darinius, panašius į stromatolitus, gali būtų lengviau aptikti gyvybės Marse pėdsakų“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Nutmanas.
„Užuot ieškoję vien cheminių pėdsakų, galime įžvelgi į stromatolitus panašių darinių nuotraukose (iš Marso), atsiųstose į Žemę“, – aiškino jis.
Ankstesniais seniausiais gyvybės egzistavimo Žemėje įrodymais buvo laikomos 2006 metais australų ir kanadiečių mokslininkų ištirtos mikrofosilijos, rastos Australijos šiaurės vakariniame Pilbaros regione. Nustatyta, kad tų stromatolitų amžius – didesnis kaip 3,4 mlrd. metų.
Naujausio Grenlandijos stromatolitų tyrimo išvados buvo paskelbtos mokslo žurnale „Nature“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...