R. Maskoliūnas: tai, ko neišsprendė NASA, įveikė lietuviai

„Erdvėlaivis Žemė“ Lietuvoje netrukus nusileis 10-ąjį kartą. „Iš pradžių buvo nelengva, nes visuomenė, mokytojai nelabai suprato, koks tai renginys, kam jis skirtas. Mokslas daugeliui asocijuojasi su kažkuo sudėtingu, neįdomiu ir rimtu. Tačiau jau po kelerių metų, ypač bendraujant tiesiogiai su mokyklomis ir universitetais, susidomėjimas ėmė augti“, – naujienų portalui LRT.lt pasakoja mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius ir idėjos autorius Rolandas Maskoliūnas.

– Kaip gimė festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ ir jo idėja?

– Viskas prasidėjo 2004 m., kai susitikau su Europos mokslo renginių asociacijos generaliniu sekretoriumi Peteriu Reberniku, kuris tuo metu lankėsi Baltijos šalyse. Jis manęs paklausė, kodėl Lietuvoje niekas neorganizuoja tokių mokslo festivalių, kurie vyksta kitose pasaulio valstybėse. Tai – pakankamai sena tradicija. Nusprendžiau, kad būtų įdomu surengti tokią šventę.

Iš pradžių aplankiau keletą tokių renginių užsienyje. Po to pasikalbėjome su LR Švietimo ir mokslo ministerija – ji skyrė finansavimą. Taip ir įvyko pirmasis festivalis.
Festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ idėją labai palankiai vertino mokslo bendruomenė ir įvairios technologijų kompanijos. Todėl jis ir gyvuoja iki šiol, nuolat augdamas.

– Ar sunku suorganizuoti mokslo festivalį Lietuvoje?

– Iš pradžių buvo nelengva, nes visuomenė, mokytojai nelabai suprato, koks tai renginys, kam jis skirtas. Mokslas daugeliui asocijuojasi su kažkuo sudėtingu, neįdomiu ir rimtu. Tačiau jau po kelerių metų, ypač bendraujant tiesiogiai su mokyklomis ir universitetais, susidomėjimas ėmė augti.

Nors „Erdvėlaivis Žemė“ skirtas visiems, didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas įvairių amžiaus grupių moksleiviams. Juolab kad  vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Europos prioritetų – skatinti jaunimą rinktis mokslininkų, inžinierių profesijas. Tai padėtų įveikti ir kitą problemą – sumažintų jaunimo nedarbą Europoje.

–  Kokia yra festivalio auditoriją? Šių metų renginyje apstu renginių ne tik jaunimui, bet ir pedagogams.

– Turime du pagrindinius tikslus – skatinti jaunimą rinktis mokslininko ar tyrėjo profesiją ir ugdyti bendrą visuomenės mokslo kultūrą. Absoliuti dauguma renginių skirti jaunimui ir plačiajai visuomenei, tačiau siūlome keletą specializuotų paskaitų.

Ministerijų darbuotojams, mokytojams, pedagogams – Varšuvos „Koperniko“ mokslo centro direktoriaus Roberto Firmhoferio pakaita apie neformalųjį ugdymą, naudojant mokslo centrus; Varšuvos universiteto prof. Dominika Oramus paskaita – humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams apie naujausias tendencijas šioje sferoje.

Mokslo komunikacijos seminarai, kuriuos ves du puikūs specialistai iš Didžiosios Britanijos, aktualūs mokslininkams (ypač mokslo populiarintojams), pedagogams, studentams ir žurnalistams. Tai – gera ir nemokama proga pasimokyti bendrauti su žiniasklaida, išmokti atsakyti į nepatogius klausimus, sudėtingus procesus paaiškinti ar aprašyti patraukliai. Manau, mokslas nepopuliarus visuomenėje ir dėl to, kad specialistai dažniausiai kalba per sudėtingai, o žurnalistai nesugeba paklausti ar neturi kantrybės išklausyti.

Bus paskaitų ir pradinių klasių moksleiviams, pavyzdžiui, apie tai, kaip išmokti elgtis su pinigais. Šiais metais norą dalyvauti pareiškė dar daugiau pradinių klasių mokinių. Kai kurios mokyklos net perkelia pamokas į mūsų festivalį.

–  „Erdvėlaivis Žemė“ švenčia 10-ąjį jubiliejų. Kaip manote, kokia yra festivalio ilgaamžiškumo priežastis? Juk tai – ne pramoginis renginys, į kurį kur kas lengviau reaguoja žmonės.

– Mano manymu, reikia nuolat bendrauti su mokslo bendruomene, mokyklomis, klausti dalyvių nuomonės apie programos privalumus ir trūkumus. Tik taip galima tobulėti ir taisyti klaidas, pagerinti renginių kokybę. Dar reikia nuoseklumo, šiek tiek užsispyrimo. Be abejo, negalėtume gyvuoti be ištikimų festivalio partnerių paramos. „Erdvėlaivis Žemė“ šiais metais – europinio projekto lėšomis finansuojamas renginys.

– Kiekvienais metais „Erdvėlaivis Žemė“ sukviečia labai skirtingų dalyvių. Kokiais kriterijais remiatės juos rinkdamiesi?

– Yra mokslininkų, kurie dalyvauja beveik kiekvienais metais – kaip antai VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas, LMA tikrasis narys, chemikas Eugenijus Butkus, mikrobiologė dr. Daiva Janulaitytė-Gunther arba KTU branduolinės fizikos specialistas Gediminas Adlys. Informaciją apie svarbiausius mokslo įvykius renkame visus metus, ieškome įdomių temų, tendencijų pasaulio moksle. Šiemet kviečiame apie savo darbus papasakoti Lietuvos mokslo premijos laureatus. Jų pasiekimai yra labai aktualūs, ir žmonės turi puikią progą išgirsti, ką šie mokslininkai nuveikė per 10–15 metų. Temų pasiūlo ir patys mokslininkai, atsižvelgiame į tarptautinius mokslo įvykius, reikšmingas datas.

– Užsienyje per metus įvyksta galybės svarbių įvykių moksle. Turbūt ypač sunku atsirinkti ir pasikviesti tik keletą specialistų.

– Žinoma, norėtųsi daugiau jų pasikviesti, bet tam reikia lėšų. Laimei, turime tokius partnerius, kaip Britų taryba, kuri su mumis kartu nuo pirmojo festivalio. Jų dėka festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ pranešimus skaitė tokios įžymybės, kaip paleontologas ir trilobitų žinovas prof. Richardas Fortey ar meteoritų ekspertė prof. Monica Grady. Šiais metais savo filmą „Mėnulio šešėlyje“ Kaune pristatys BBC žurnalistas, mokslo populiarinimo filmų prodiuseris Chrisas Riley.

Šiemet svariai prie programos prisideda ir Lenkų institutas Vilniuje. Į Kaune įvyksiantį grandiozinį festivalio renginį – tarptautinę mokslo mugę – atkeliauja eksponatai iš Varšuvos Koperniko mokslo centro. Tikimės, ateityje festivalio draugų bus dar daugiau.

– Kuo ypatingas šių metų jubiliejinis „Erdvėlaivis Žemė“?

– Festivalio programoje – apie 250 nemokamų renginių šešiuose Lietuvos miestuose. Vienas pagrindinių akcentų – tarptautinė mokslo mugė Kaune, vyksianti rugsėjo 13 d. nuo 11 val. ryto KTU studentų miestelyje. Lankytojai mugės metu galės eksperimentuoti ne tik KTU laboratorijose, bet ir mobilioje bioklasėje, apžiūrėti policijos automobilį, išmokti gesinti gaisrą, suteikti pirmąją pagalbą, pamatyti nepilotuojamus lėktuvus, nanopalydovus, aplankyti interaktyvią optinių iliuzijų parodą, mobilų planetariumą, išbandyti psichologijos stendus, loginio bei mokslinio mąstymo žaidimus, laivo navigacinį treniruoklį ir t.t.

Festivalis prasidės rugsėjo 10 d., o baigsis 19 d.

– Ką rekomenduotumėte aplankyti festivalyje? Ar pats, kaip mokslo populiarinimu jau daug metų užsiiminėjantis profesionalas, randate jame ką nors naujo?

– Man, kaip ir daugeliui, visada labiausiai patinka viską pamatyti „gyvai“. Lietuvoje yra keletas itin aukšto lygio mokslo centrų, iš kurių labiausiai noriu atkreipti dėmesį į biotechnologijų kompanijas „Biotechpharma“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Teva/Sicor Biotech“. Taip pat „Ekspla“, kurie demonstruos savo sukurtus naujausius lazerius, VU Taikomųjų mokslų instituto Pažangiųjų technologijų skyriaus kristalų auginimo ir tyrimo laboratorijas, kuriose veikia pats galingiausias puslaidininkinius kristalus gaminantis reaktorius Lietuvoje.
Būtent mano išvardintų centrų organizuojami renginiai yra patys paklausiausi, ir į juos jau beveik nebeliko vietų. Rekomenduoju paskaitas apie vaistų nuo vėžio paieškas, bakterijų judėjimo matematinį modeliavimą, ekskursiją į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, renginius VU Gamtos mokslų fakultete. Dar nepaminėjau intriguojančių renginių kituose Lietuvos miestuose, bet visko išvardinti tiesiog neįmanoma. Užsukite į festivalio svetainę adresu.

– Jūsų manymu, kaip keičiasi visuomenės susidomėjimas mokslu? Kurios sritys yra populiariausios?

– Kalbant apie jaunimą, kuris renkasi studijas, teko girdėti iš universitetų dėstytojų, jog auga susidomėjimas gamtos mokslais, biochemija, fizika. Juk visi mato, kad Lietuvoje sparčiai plečiasi biomedicinos pramonės sektorius, vadinasi, bus daugiau įdomaus darbo vietų. O visuomenei, manau, aktualiausios su medicina susijusios sritys, nes jos yra „arčiausiai kūno“ ir tiesiogiai siejasi su mūsų gerove, sveikata.

Jeigu mokslininkas sugeba suintriguoti net pristatydamas nelabai įdomią temą, žmonės iš karto tą pastebi. Populiarinant mokslą, galioja tie patys principai, kaip, pavyzdžiui, pramoginiame kine  – žmonėms reikia įdomių istorijų, intrigų, dramų, paslapčių, gal net mistikos. Žinoma, vėliau paaiškėja, kad viskas yra paaiškinama arba racionalu, tačiau kelias tikslo link turi būti nenuobodus.

– Pastebėjau, kad pastaraisiais metais vis populiaresnės tampa ir kosmoso temos. Ypač Saulės aktyvumas, kometos ir asteroidai.

– Ne veltui mūsų festivalis vadinasi „Erdvėlaivis Žemė“. Tokį pavadinimą pasirinkome, nes Žemė yra kosminis kūnas, skriejantis kosmine erdve – tarsi erdvėlaivis. Žmonės tiria aplinką, kurioje skrieja, ir savo „erdvėlaivį“. Kosmoso temos festivalyje visada buvo labai populiarios. Tarkime, šiais metais bus paskaita apie ateivius – kodėl jų niekada nematome („Kur tie ateiviai?“ – prof. Vladas Vansevičius). Taip pat bus atskleidžiama tai, ko nepavyko išspręsti JAV kosminių tyrimų agentūrai NASA, bet pavyko lietuviams („KTU vardas garsės ir kosmose“ – prof. Arminas Ragauskas, dr. Vytautas Petkus, dr. Romanas Chomskis, dokt. Laimonas Bartušis, dr. Rolandas Žakelis).

Kosmosas visų pirma technologijos, kurios Žemėje pritaikomos įvairiausiais praktiniais tikslais. Kai Lietuvoje žmonės klausia, kam Lietuvai kosmosas, reikia suprasti, jog GPS, tikslesnės orų prognozės, saugumo sistemos, mobilusis ryšys, įvairios unikalios medžiagos – visa tai atsirado tik kosmoso ir jo užkariavimui sukurtų technologijų dėka.

–  O Jūs tikite nežemiškos gyvybės egzistavimu?

– Manau, kad kitose planetose turi būti protingų būtybių. Juk Visata didžiulė. Nereikėtų jaustis labai išskirtiniams ir unikaliems. Tik neaišku, ar jie arti, ar toli, ar nori su mumis bendrauti.

Galbūt tokie smalsūs esame tik mes? Kada nors tikrai tai sužinosime.