Praktika Argentinoje: pasaulis pradedamas matyti visiškai kitomis akimis

  • Teksto dydis:

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) studentė Indrė Mockutė, atliekanti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ tolimojoje Argentinoje, teigia, jog mėgaujasi kiekviena diena ir kad praktikos metu įgytas žinias ateityje pritaikys ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime.

„Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu įgytą patirtį grįžusi į Lietuvą“, – sako Menų fakulteto (MF) Kūrybinių industrijų bakalauro trečio kurso studentė. Indrė į šią praktiką išvyko laimėjusi konkursą „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse“, kurį kiekvieną pavasarį organizuoja VDU, remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo mainų paramos fondo kvietimu.

– Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Argentiną? Kokie kultūriniai skirtumai jus labiausiai nustebino?

–Atvykus į Argentiną, jau po pirmųjų 10 minučių man buvo pasiūlytas puodelis matės, tradicinio argentiniečių gėrimo, panašaus į arbatą, geriamo pro specialų vamzdelį, ir populiariausias saldainis Argentinoje (arg. alfajor). Be šių dviejų dalykų Argentina yra neįsivaizduojama, taip pat kaip ir be futbolo, mėsos patiekalų, daugybės įvairiausių saldumynų, tortų ir konditerijos gaminių. Žmonės čia, manau, šiltesni nei klimatas.

Pasisveikindami vietiniai pabučiuoja vienas kitam skruostą, taip pat vyras vyrui. Prie nuolatinių apsikabinimų, bučinių ir šypsenų priprasti sunku nebuvo, tačiau Argentinoje yra nepaprastai daug dalykų, prie kurių prisitaikyti atrodo mažų mažiausiai keista ir neįprasta. Tortas pusryčiams, beveik jokių daržovių ant pietų stalo, termosas šilto vandens ir puodelis matės kuprinėje ir vakarienė anksčiausiai 22 val. – argentiniečio kasdienybė. Vakarienei –4 rūšių mėsa (arg. asado), o desertui – ledai į namus. Keisti pasirodė ne tik jų valgymo įpročiai. Namuose vaikštoma su batais, gatvėse karaliauja dideli ir tingūs šunys bei mėtosi krūvos šiukšlių. Savaitgalių naktys skirtos fiestoms, kurių metu groja vis tos pačios populiariausios argentinietiškos melodijos, o kur nors vėluoti bent pusvalandį vietiniams yra natūralu.

Tortas pusryčiams, beveik jokių daržovių ant pietų stalo, termosas šilto vandens ir puodelis matės kuprinėje ir vakarienė anksčiausiai 22 val. – argentiniečio kasdienybė.

– Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?

– Šią praktikos vietą pasirinkau, nes galėjau ne tik išpildyti savo gyvenimo svajonę ir atvykti į Pietų Ameriką, bet ir dėl to, kad ji puikiai atitiko mano siekius ir galimybes. Norėjau tobulėti šokių ir organizacinėje srityje, gilinti studijų metu sukauptas žinias, taip pat išmokti naują užsienio kalbą, kurti tarptautinius santykius bei keliauti. Visa tai dabar sėkmingai darau čia, Argentinoje.

– Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?

– Lietuvoje šoku tautinio šokio meno ansamblyje „Nemunas“. Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija Argentinoje, kurioje dabar atlieku praktiką, taip pat pasivadinusi „Nemunu“. Atsitiko taip, jog mano praktikos vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis buvo ir yra mano socialinio tinklo „Facebook“ draugų tarpe. Tokiu būdu jis sekdavo ansamblio veiklą Lietuvoje, o man buvo įdomu, kaip gyvena Argentinos nemuniečiai. Taigi, vieną dieną pamačiau savo būsimo praktikos vadovo žinutę asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurioje buvo rašoma apie galimybę atlikti praktiką Argentinoje. Aš, kaip ansamblio, iš kurio mokosi ir ima pavyzdį argentiniečiai, narė, negalėjau nesusidomėti šia galimybe. Dabar galiu padėti vietos lietuvių bendruomenei mokytis, gerinti tautinių šokių techniką tiesiogiai, būdama čia.

– Papasakokite apie savo darbo dieną, kokiomis veiklomis užsiimate?

– Pagrindinės veiklos darbo dienomis yra užsiėmimai su šokių grupe, darbas su šokių technikos gerinimu, lietuvių kalbos mokymas, pagalba organizuojant renginius bei juos realizuojant ir kt.

– Papasakokite apie savo laisvalaikį po praktikos, kokiomis veiklomis užsiimate, kai nedirbate?

– Kiekvieną dieną praleidžiu su įvairiausiais žmonėmis. Kartu geriame matę, gaminame pietus ar vakarienę. Nemažai keliauju ne tik po Argentiną, bet ir kitas Pietų Amerikos šalis. Dalyvauju daugybėje renginių, kartais tenka padirbėti radijo eteryje, net ir tarti porą žodžių televizijos ekrane. Mėgaujuosi kiekviena diena, o su laiku dienos darosi vis geresnės, juk čia tuoj prasidės vasara. Geras oras, nuostabūs žmonės, skanus maistas ir įspūdinga gamta – gero laiko garantas.

Visai nesvarbu, į kokią šalį ketinama vykti – pasaulis pradedamas matyti visiškai kitomis akimis.

– Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje?

– Praktikos metu įgytas žinias galėsiu pritaikyti ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu jas grįžusi į Lietuvą.

– Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?

– Nors kartais ir atrodo baugu, svarbu nebijoti ir nedvejoti bei pasinaudoti aukštųjų mokyklų suteikiamomis tarptautinėmis mainų galimybėmis. Ir visai nesvarbu, į kokią šalį ketinama vykti – pasaulis pradedamas matyti visiškai kitomis akimis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių