- Technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru.
Tačiau mėginant įskrieti į orbitą aplink Venerą, iš rikiuotės išėjo zondo variklis, todėl Akatsuki nuskriejo pro šalį į atvirą kosmosą. Nuo to laiko zondas, kurio pavadinimas japoniškai reiškia „Aušra“, 5 metus dreifavo aplink Saulę ir laukė antrojo šanso įskrieti Veneros orbiton. Antrasis šansas atėjo lygiai po penkerių metų – tą pačią gruodžio 6 d.
Todėl praėjusį sekmadienį Akatsuki įjungė nesugedusius mažuosius variklius ir per 20 min. pasiekė reikiamą orbitos aplink Venerą trajektoriją. Deja, pagrindinis zondo variklis seniai „miręs“. Po gruodžio 6-osios manevro praėjus keletui dienų, japonų mokslininkai įsitikino, kad šįkart viskas pavyko.
„Orbitinis zondo periodas dabar yra 13 parų ir 14 valandų, – rašoma pranešime spaudai. – Taip pat pastebėjome, kad zondas skrieja Veneros sukimosi kryptimi. Zondas veikia puikiai.“
Skriejančio dabartine orbita zondo Akatsuki mažiausiai aukštis virš Veneros paviršiaus siekia tik 400 km, o didžiausias – 440 000 km. Ši orbita yra kur kas labiau ištempta nei buvo planuota (o planuota buvo 30 valandų orbita, kurioje tolimiausias taškas nuo planetos turėjo siekti apie 80 tūkst. km).
Netrukus misijos Akatsuki komanda testuos tris iš šešių zondo instrumentų – kiti trys jau patikrinti, jų būklė įvertinta puikiai. Tada zondas pradės Veneros stebėjimo darbus. Tiesa, tuo pat metu Akatsuki pamažu manevruos taip, kad orbita nebūtų tokia ištempta. Mokslininkai tikisi orbitą pakoreguoti taip, kad orbitinis periodas sieks nebe 13 parų, o tik 9 paras, o tolimiausias orbitos taškas nuo Veneros siektų 310 000 km. Planuojama, kad zondas šią orbitą turėtų pasiekti iki 2016 m. balandžio.
JAXA mokslininkų įsitikinimu, nepaisant penkerių metų pertraukos, įtampos ir ne itin patogios orbitos, Akatsuki turėtų sugebėti įgyvendinti savo užduotis.
Akatsuki – antroji japonų tarpplanetinė misija. Pirmoji – zondas Nozomi – 2003 m. turėjo nuskrieti į Marsą, tačiau jam tai nepavyko. 2007 m. kitas japonų zondas Kaguya sėkmingai nuskriejo prie Mėnulio ir tyrinėjo Žemės palydovą iš orbitos. Misija baigta 2009 m., ją baigęs zondas buvo sudaužytas į Mėnulio paviršių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...